Lietuvių kalbos ugdymo didaktinių nuostatų ir programos 11–12 klasėje turinio kaita ir dermės galimybės

LTGimtosios kalbos ugdymas nuolat kinta, jį praplečia nauji didaktinių nuostatų akcentai: laisvojo ugdymo idėjos, orientacija ne tik į žinias, o ir į gebėjimą praktiškai jas taikyti, dėmesys moksleivių intelekto vystymui. Kalbos ugdymo ir literatūrinio lavinimo metodai priklauso ne tik nuo tikslo, temos ir turinio, moksleivių amžiaus ir sugebėjimų, mokytojo asmenybės, bet ir nuo moksleivių intelekto savybių (Gardneris,1983). Tinkamai pasirinktas metodas galėtų būti viena iš metodinių nuostatų ir turinio dermės sąlygų. Straipsnio tikslas - aptarti gimtosios kalbos mokymo nuostatų, turinio ir metodų dermę, remiantis moksleivių intelekto tipais. Darbo objektas - 2002 m. Bendrosios lietuvių kalbos programos 11-12 klasei. Darbo metodai - analitinis aprašomasis, literatūros analizė, teorinių ir praktinių modelių kūrimas bei taikymas. Apibendrinant analizę, nurodoma, kad didaktinės gimtosios kalbos ugdymo nuostatos sudaro prielaidas koreguoti mokymo turinį: 11- 12 klasių lietuvių kalbos ugdymo turinys remiasi komunikacine, integracine, sistemine ir intuicijos bei sąmoningumo nuostatomis. Lietuvių kalbos ugdymo turinys 11-12 klasėse orientuotas į svarbiausią lietuvių kalbos ugdymo tikslą - mokymą suprasti, kurti ir interpretuoti tekstą. Moksleivio intelekto tipas susijęs su komunikacinės kompetencijos ugdymu bei didaktinėmis nuostatomis. Pabrėžiama, kad lietuvių kalbos pamokose svarbu kuo dažniau taikyti tokius mokymo metodus, kurie ugdo asmenybę, gebėjimus bei lavina įvairių tipų intelektą.

ENThe native language development constantly changes, it is expanded by didactic rules' stresses: didactic native language development rules give presumption to adjust the content of teaching. The content of the teaching Lithuanian language in the year 11-12 is based on the most important rules: communication, integration, systematic and intuition as well as consciousness, and is oriented to the most important development aim - teaching of text understanding, creation and interpretation. New methods of language and literature development proposed in the teaching process encourage to take into account the development of students' intellectual development. Methods of language and literature training depend on students' intellectual features, and not only on the aim, topic and contents, students' age and abilities, personality of a teacher. The properly chosen method could be one of the method rules and content's tuning conditions. A type of an intellect of a student is related to the development of intellectual competence and didactic rules: linguistic and logic-mathematical intellects are the most important when teaching language systematically, but encourages to develop intellectual variety during the Lithuanian language lessons: students, with different intellect types, have to be given possibilities to apply their abilities. [From the publication]