Sakralinio teatro refleksija Česlavo Milošo kūryboje

LTStraipsnyje nagrinėjama sakralinio teatro istorijos ir teorijos refleksija Česlavo Milošo (Czesaw Miosz) kūryboje. Pirmojoje dalyje pristatomas sakralinio teatro istorijos ir teorijos naratyvas lenkų literatūros kontekste. Antrojoje dalyje pristatoma futurologinė poetinės kūrybos perspektyva, ateities teatro įžvalgos. Lyginant klasikinio teatro tradicijos refleksiją su modernių laikų žmogaus dvasine situacija, pristatoma šiuolaikinio sakralinio teatro kaip ordo amoris vizija. Sakralinio teatro fenomenus poetas Česlavas Milošas regi teatro raidos perspektyvoje kaip universalų žmonijos gyvenimo ženklą, apmąstomą teatro raiškos priemonėmis. [...] Ateities teatrą Česlavas Milošas tapatina su poetinio, sakralinio teatro tradicija. Krikščioniškosios dramos teminė plėtotė ateities teatre poeto siejama su universaliu teatro kaip visatos, kurioje atsispindi antgamtinio pasaulio šviesa, vaizdiniu. [...] Ateities teatro vizijoje įteisintą metafizinės tikrovės meditaciją Česlavas Milošas praturtina asmenine dvidešimtojo amžiaus žmogaus, susidūrusio su naujais iššūkiais, patirtimi. Dvasinės erozijos sąlygomis Česlavas Milošas homo religiöse ragina gelbėti savo nemirtingąją sielą, krikščionišką identitetą kūryboje, persmelktoje poezijos dvasia, visatos paslapties ir prasmės ieškojimo meditacija. Sakralinis teatras Česlavo Milošo kūryboje reflektuojamas kaip meilės Dievui veiksminė ir jausminė forma, paremta mimeziu, kurianti tikrovės hierarchinę tvarką. Sakralinio teatro paskirtį krikščioniškojo identiteto krizės sąlygomis poetas regi kūryboje, gelbstinčioje žmogų nuo vienatvės, atstatančioje žmogaus ryšį su Dievu ordo amoris būdu. [Iš leidinio]

ENThe history of sacral theatre and the reflection of theory in the creative work by Česlavas Milošas are discussed in this article. The first part contains a presentation of the history of sacral theatre and theoretical narrative in the context of Polish literature. The second part presents a futuristic perspective on poetic creativity and insights on the theatre of the future. In the comparison of the reflections on classical theatre traditions with the spiritual situation of the human being in modernity, the contemporary sacral theatre is presented as a vision of ordo amoris. [From the publication]