Rašytinės komunikacijos ugdymas analizuojant pasakojamojo teksto įvykių seką (teorinės prielaidos ir eksperimentas)

LTBendroji asmens kultūra atsiskleidžia iš mokėjimo bendrauti ir veikti konkrečiose situacijose. Todėl žmogaus komunikacinių galių plėtojimas yra vienas svarbiausių Lietuvos švietimo sistemos tikslų (žr.: Jackūnas, 1993; Musteikienė, 1995; Bendrosios programos, 1997). Šio straipsnio tikslas - atskleisti, kaip svarbu suvokti pasakojamojo teksto įvykių seką ir kaip tai padeda ugdyti mokinių rašytinius gebėjimus. Darbo objektas - naratyvinio teksto struktūra. Darbo metodai - lingvistinės ir didaktinės literatūros analizė, tyrimo rezultatų vidurkis apskaičiuotas matematiniu statistiniu metodu PAULA. Atliekant pedagoginį eksperimentą nelietuviškų mokyklų V-VI klasėse (dalyvavo 200 mokinių) buvo vadovautasi prielaida, kad pasakojamojo teksto įvykių sekos mokymas ugdo mokinių rašytinę komunikaciją. Eksperimentinio ugdymo procesas vyko etapais, kuriuose organizuojama veikla pagal gautų diagnostinių pjūvių statistinius rezultatus, siekta nuosekliai mokyti kurti rašytinį pasakojamąjį tekstą. Per konkrečias užduotis bandyta parodyti eksperimentinio ugdymo poveikį mokiniams, t.y. diagnozuoti konkretūs rašytinio pasakojamojo teksto kūrimo gebėjimo komponentai. Sudarant diagnostinių pjūvių užduotis buvo remtasi rašytinio pasakojamojo teksto rišlumo kriterijais. Remiantis tyrimo rezultatais, daromos šios išvados: a) Kiekvienas pasakojamasis tekstas turi tikslingą įvykių raidą; b) Naracija - svarbus vaikų žinių šaltinis; c) Kurdami pasakojimus vaikai konstruoja savo patirties mąstymo modelius. Remiantis eksperimentinės medžiagos duomenų ir lingvistinės literatūros analize, teigiama, kad pasakojamojo teksto nuoseklumo mokymas, remiantis laiko sekos modeliais, padeda ugdyti mokinių rašytinę komunikaciją.Reikšminiai žodžiai: Naratyvas; Tekstas; Rašytinė kalba.

ENThe general personal culture is disclosed as the ability to communicate and act in different situations. Therefore the development of a person's communicative abilities is one of the most important aims of the Lithuanian Education system. The purposeful development of events is prevailing in the structure of narrative text, when realistic or fictitious events are linked by chronology or logics in the text. That approach to the narrative text gives the opportunity to form the narrative text's net of internal events. Students are taught of written narrative text's sequence of events according to the time sequence models: events are put in the sequence, in which they were carried out; narration started with the last event; narration started with the exclusive - the most important event. Literature analysis and pedagogical experiment allows to draw the conclusion that students' narrative text's written skills have to be developed on a regular basis, expanding and supplementing the current knowledge, revising it on a regular basis. This concentric way of teaching complies with requirements of General methods. [From the publication]