Balsių kiekybė pietinėse veliuoniškių šnektose

LTStraipsnyje tiriama vakarų aukštaičiai kauniškių šnekta. Kitų šnektų atstovams kauniškiai atrodo šnekantys taisyklingiausiai, jie laikomi bendrinės tarties etalonu, nes gerai ištaria kirčiuotus trumpuosius ir nekirčiuotus ilguosius balsius bei neilgina tvirtapradžių dvigarsių pirmųjų dėmenų i, u. Tačiau praktika rodo, kad ir kauniškių tarmėje esama aiškių polinkių į balsių kiekybės niveliaciją. Kai kuriose šnektose žodžių galūnėse ilgosios ir trumposios fonemos nebeskiriamos - vyksta kiekybinė neutralizacija. Šnektų tyrimai daugiausia atlikti stebėjimo, empirinio įrašų klausymo metodais, kai kur remiamasi eksperimentinių tyrimų išvadomis. Apžvelgus pietinių veliuoniškių balsių kiekybės ypatumus, galima išskirti šiuos svarbesnius dalykus. Kirčiuoti trumpieji balsiai [i, u] išlieka trumpi. Ekspresyviais atvejais jie gali pailgėti, tačiau tuomet platėja ir virsta [e, o]. Nekirčiuoti ilgieji balsiai šnektose trumpėja. Labiausiai trumpėja atvirųjų galūnių žemutiniai [e\ a] - visada tariami trumpi, nežemutiniai [

ENThe article examines the Western Upper Lithuanian dialect of Kaunas residents, who are considered the most regularly speaking Lithuanians to representatives of other dialects and are held the standard of common pronunciation, since they pronounce stressed short and unstressed long vowels in the right way and do not prolong the first constituents of diphthongs “i” and “u”. However the practice shows that Kaunas residents’ pronunciation has clear inclinations towards vowel quantity leveling. In certain dialects the long and short word flexion phonemes of certain dialects are not distinguished as a result of quantity neutralization. Dialect studies were mostly performed by methods of observation and empirical listening to records, in certain cases conclusions of experimental studies were referred to. Upon overviewing the quantity peculiarities of the vowels, pronounced by the Southern Veliuona residents, the following aspects can be stated. Stressed short vowels [i, u] remain short. In expressive cases they can be longer, however they become wider and turn into [e, o]. Unstressed long vowels become shorter in dialects, mostly the lower [e\ a] in open flexions – they are always pronounced short, non-lower [