Veiksmažodiniai pagrindinio dėmens formos įterpiniai

LTStraipsnyje analizuojami veiksmažodiniai įterpiniai, kurių struktūra yra viena iš problemiškiausių. Tyrimo tikslas -- vertinant aprašomus įterpinius kaip pagrindinių sakinio dėmenų atitikmenis, įrodyti (o ne tik konstatuoti, kaip daroma tradiciškai) įterpiniais einančių žodžių stabarėjimo priežastis, pagrįsti įterpinių sandaros savitumą. Tyrimo objektas -- įterpiniai su asmenuojamosiomis veiksmažodžių formomis. Tradicinėje lietuvių sintaksėje veiksmažodiniai įterpiniai laikomi įterptiniais žodžiais. Toks požiūris pareina nuo tradicinio įterpinių supratimo: įterpiniai yra tos pat eilės sakinio elementai kaip ir sakinio dalys, vadinasi, reikia aprašyti, kuo jie reiškiami. Straipsnio autorius mano, kad kitaip, vienodžiau, įterpinių struktūra aprašoma, kai įterpiniai vertinami kaip atskiras (pašalinis) komunikacinio rango komponentas, įtrauktas į sakinį. Tada pasirodo, kad didžioji dalis įterpinių yra panašūs arba į pagrindinius, arba į šalutinius prijungiamojo sakinio dėmenis. Jie skiriasi nuo prijungiamojo sakinio dėmenų tuo, kad negali turėti būtinųjų komponentų, atitinkančių papildinį ir veiksnį. Modifikuojamosios dalelytės yra vienintelės priemonės išplėsti jų struktūrą. Atskiros straipsnio dalys yra skirtos įterpinių pagrindinių dėmenų leksinei raiškai ir gramatinėms formoms aprašyti. Analizuojant aptariamąjį fenomeną taikomas aprašomasis metodas ir struktūriniams sintaksės tyrimams priderintas transformacijų metodas.Reikšminiai žodžiai: įterpiniai; Sakiniai; Veiksmažodžiai; Parenthesis; Sentences; Verbs.

ENThe article analyses the problem of verbal parentheses, the structure of which appears to be the most problematic one. The traditional Lithuanian syntax treats verbal parenthesis as parenthetical words (nominal parenthesis). The author of the article is of the opinion that such verbal parentheses should be considered as non-grammatical elements of the sentence, which correspond to the principle predicative constituents of predicative clauses. They differ from the predicative constituents in the way that they cannot possess obligatory components corresponding to the Object and the Subject. Moreover, these parentheses cannot be expanded by the components which correspond to the Modifier. Modifying particles is the only means to expand their structure. Separate parts of the article are devoted to the description of the lexical expression and grammatical forms of the main components of parentheses. To analyze the above-mentioned phenomenon, descriptive and transformational (which is used in structural grammar analysis) methods have been applied. [From the publication]