Ar įmanoma sąžinės laisvė nuo pačios sąžinės?
LTStraipsnyje nagrinėjamas sąžinės fenomenas. Tyrimo problema – sąžinės struktūra, sutelkta į laisvės suvokimą, vertybines ir dorovines normas. Sąžinė analizuojama krikščioniškosios moralės ir filosofijos perspektyvoje, plėtojant lyginamąją analizę. Darbe apibrėžiamas sąžinės santykis su prigimtiniu moraliniu įstatymu, išskiriami sąžinės tipai ir jų raiška žmogaus gyvenime. Atkreipiamas dėmesys į sąžinės sampratą krikščioniškoje ir sekuliarioje visuomenėje, kurioje sąžinės laisvė pripažįstama viena pamatinių demokratinių žmogaus teisių. Straipsnyje pabrėžiama, kad vyraujantis moralinis reliatyvizmas yra klaidinantis. Egzistuoja bendri moraliniai principai (sinderezė), kuriuos žmogus turi iš prigimties, todėl geba skirti gėrį nuo blogio. Žmogaus atsigręžimas į vertybes priklauso nuo asmens charakterio ir vertybių. Teisingi ir klaidingi sąžinės sprendimai susiję su moraliniais principais, kurie gali būti išugdyti. Daroma išvada, kad sąžinę būtina ugdyti ir formuoti. Žmogus turi žinoti pagrindinius moralinius principus, kuriuos galėtų pritaikyti apsispręsdamas, tačiau vien žinojimo nepakanka – labai svarbi motyvacija ir geras pavyzdys. Būtent pavyzdžiai ir vaizdiniai formuoja suvokimą, kas yra gerai ir kaip reikia gyventi. Sąžinės formavime svarbu, kad individą pasiektų tiesa apie moralinę tvarką, išplaukiančią iš žmogaus prigimties, ir kad jis matytų gyvenimiškas patirtis, motyvuojančias moralinę veiklą.Reikšminiai žodžiai: Blogis; Gėris; Moralinė tvarka; Sąžinė; Sąžinės laisvė; Sąžinės ugdymas; Žmogaus prigimtis; Concience; Conscience; Education of concience; Education of conscience; Evil; Freedom of conscience; Good; Human nature; Human nture; Moral order.
ENIn this article, the phenomenon of conscience is analysed. The research question is – the structure of conscience, focused on the perception of freedom, value and moral norms. Conscience is analysed in the perspective of Christian morality and philosophy by forming a comparative analysis. The relation of conscience and the natural moral law is defined in the article as well as the types of conscience and their manifestation in human life. The concept of conscience in the Cristian and the secular society in which the freedom of conscience is considered to be as one of the basic democratic human rights is highlighted. The article emphasizes that the prevailing moral relativism is misleading. There are common moral principles (synderesis) that a person has by nature and that is why he is capable of distinguish good from evil. The human ability to look back at the values depends on a person’s character and values. Then right and wrong decisions of the conscience are related to the moral principles that can be developed. A conclusion in drawn that conscience needs to be developed and formed. A person needs to know the basic moral principles that he would be able to adapt by making decisions. However, knowledge is not enough. Motivation and good examples are important because examples and images form the apprehension of what is right and how one should live. In the formation of conscience, it is important for the individual to receive the truth about moral order that emerges from the human nature and for him to see the real life experiences that motivate the moral activity.
- Filosofijos kategorijos teisiniame reguliavime / Darijus Beinoravičius. Logos (Vilnius). 2018, 97, p. 72-79.
- Kančia dėl moralinio prasižengimo ir psichologinio patogumo ieškojimas / Kazimieras Meilius, Andrius Narbekovas, Jonas Juškevičius. Tiltai. Priedas. 2004, Nr. 25, p. 62-95.
