LTStraipsnyje atskleidžiama filosofijos kaip mokomosios disciplinos samprata ir raida Lietuvos bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose 1992-2007 metais. Straipsnis grindžiamas teorinės (žinojimo) ir praktinės (patyrimo) sampratos dichotomija. Teoriniu požiūriu siekiama apžvelgti ir pagrįsti idealiąją, normatyvinę ugdymo nuostatą "taip turi būti". Praktinis požiūris susieja teorines spekuliacijas su pedagogine tikrove, kurią pažįstame tokią, "kokia ji yra". Darbo uždaviniai - 1) apžvelgti filosofijos dalyko statusą ir pateikti jo sampratą kitų dorinio ugdymo disciplinų atžvilgiu, 2) įvertinti filosofijos standarto, programų ir mokymo priemonių atitiktį mokinių ir mokytojų poreikiams, 3) išnagrinėti filosofijos olimpiadų teikiamas galimybes mokinio mąstymui bei savikūrai, 4) aptarti kai kuriuos besimokančiojo filosofuoti ir filosofijos mokytojo didaktinius sąveikos aspektus. Metodai - 1) deskriptyvioji fenomenologija, 2) anketinė apklausa, 3) sisteminė dokumentų analizė, 4) hermeneutinė akademinių tekstų interpretacija. Straipsnyje aprašomi filosofijos dėstymui parengti standartai, mokymo programos ir jų turinio problematika. Taip pat apžvelgiami ugdymo procesui naudojami filosofijos vadovėliai, filosofijos olimpiadų užduotys ir jų organizavimo struktūra. Straipsnyje gilinamasi į praktinius filosofijos mokytojo ir mokinių santykių aspektus, svarstomos kai kurios aktualios filosofijos kaip mokomojo dalyko didaktikos problemos, aptariamos ir siūlomos mokinių pažangos vertinimo formos.Reikšminiai žodžiai: Antropologija; Dialogas; Didaktika; Dorinis ugdymas; Filosofijos olimpiada; Filosofijos; Dalykas; Mokymo programa; Mokytojo vaidmuo; Pedagoginis santykis; Vadovėlis; Anthropology; Dialogue; Didactics; Moral education; Olympiad of philosophy; Subject of philosophy; Curriculum; Role of the teacher; Pedagogical relationship; Textbook.
ENThis article discloses the status of philosophy and its evolvement as a teaching discipline in secondary schools and gymnasiums of Lithuania from 1992 to 2007. It includes an explanation about the prepared standards and curricula for teaching philosophy, as well as the problems involved with the content therein. Additionally, there is a review of the textbooks used for the educational process and the rules, assignments and organizational structure of the Olympiad of philosophy. Further an in-depth view is taken on the practical aspects of the relationship between a philosophy teacher and the students. Certain relevant didactic issues in philosophy as a teaching subject are deliberated. Additionally, the evaluation forms of students' progress are discussed and recommended. [From the publication]