Lietuvių asmenvardžių deminutyvų vartojimas

LTLietuvių kalboje morfologinė balsių kaita nepalyginamai dažnesnė ir įvairesnė už priebalsių kaitą. Apie lietuvių kalbos balsių kaita yra nemažai rašyta tiek diachroniniu, tiek sinchroniniu aspektu. Straipsnio tikslas - sumodeliuoti šaknyje funkcionuojančias balsines morfemas, parodyti jų sąsają su struktūriniais šaknies tipais ir aptarti, kuris modelis aktyviai realizuojamas įvairiuose kalbos lygmenyse. Kaitos, kurias absoliučiai lemia morfologinės pozicija yra neįvairios. Iš esmės galima kalbėti apie trejopą šaknies raiškos keitimąsi: 1. trumposios balsinės fonemos ir priebalsio junginys gali pasikeisti į ilgąją balsinę fonemą; 2. morfemos balsis tam tikroje morfologinėje pozicijoje sutrumpėja; 3. trumpoji balsinė fonema gali pasikeisti į ilgąją. Aptarus tiriamąją medžiaga matyti, kad iš lietuvių asmenvardžių sudaryti deminutyviniai vediniai pagal kalbėtojo santykį su kalbamuoju dalyku, pagal kalbėjimo intenciją, situaciją skiriami į tris grupes: 1. Asmenvardžių deminutyvais pavadinami vaikai arba vienas asmuo atskiriamas nuo kito, vertinimas aiškiai nenusakytas. 2. Teigiamą vertinimą deminutyviniai asmenvardžiai pabrėžia tuomet, kai akcentuojamas asmens keliamas malonumas, asmuo giriamas, užjaučiamas, padrąsinamas. 3. Neigiamą vertinimą asmenvardžių deminutyvai įgauna tokioje kalbėjimo situacijoje, kai pajuokiamas mažas žmogaus ūgis, iš jo šaipomasi, ironizuojama. Minėtąsias intencijas gali reikšti ir kiti, ne asmenvardžių, deminutyvai, ir kitos kalbos raiškos priemonės. Asmenvardžių deminutyvai papildo, pastiprina viso pasakymo tikslą.Reikšminiai žodžiai: Asmenvardžio deminutyvas; Teigiamas vertinimas; Neigiamas vertinimas; Kalbėjimo situacija; Diminutive of person's proper name; Positive evalution; Negative evalution; Speech situation.

ENLithuanian person's proper names are divided into formal (names, surnames, pseudonyms) and informal (nicknames). Almost all of them (except pseudonyms) can form diminutives, which denominate persons of different age and gender. A few cases of the usage of person's proper names forms can be distinguished according to the speaker's relation with the denominated person, speech situation, and intention. The main distinction is quality and intensity of the evaluation. [From the publication]