Paveldosauga ir tarpdisciplininis kontekstas

LTStraipsnyje analizuojamos paveldosaugos disciplinarinės apibrėžties problemos. Ieškoma jos teorinių sąsajų su kitais socialiniais-humanitariniais mokslais. Jų raidoje įžvelgiamos tam tikros iškalbingos paralelės, leidžiančios parodyti tokių disciplinų kaip istorija, archeologija, muzeologija, paveldosauga ir pan. vystimosi etapų panašumus. Daug vietos skiriama pačios paveldosaugos sampratų kaitos analizei sociokultūriniame kontekste. Taip pat svarstomas profesionalaus istoriko dalyvavimo paveldosaugos procese klausimas. Pateikiamos trys pagrindinės jo sąlyčio su šia sritimi teorinės-metodologinės perspektyvos: 1) istorikas-pagalbininkas, naudingas paveldotyroje kaip istorinių duomenų apie konkrečias paveldo vertybes rinkėjas, tačiau liekantis menkai integruotas į visą paveldosaugos procesą; 2) idėjų istorikas, analizuojantis pačią paveldosaugos idėjos istoriją; 3) istorikas-interpretatorius, aktyviai dalyvaujantis paveldonaudos procese, per konkrečių objektų interpretacijas siekiantis įtakoti ar formuotis visuomenės istorinę kultūrą. Atsižvelgiant į pastarąją, naujausią, istoriko funkciją, straipsnyje nemažai vietos skiriama paveldo interpretacijų klausimui aptarti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Paveldosauga; Tarpdisciplininis kontekstas; Heritage; Interdisciplinary; Context.

ENThe article analyzes issues of disciplinary framework of heritage care. Theoretical links with other social humanitarian sciences are studied. Certain evident parallels in development of such disciplines as history, archaeology, museology, heritage care, etc. demonstrate similarities in their development stages. Analysis of changes in concepts of heritage care in social cultural context is given a lot of attention. The issue of participation of professional historians in the process of heritage care is also discussed. Three main theoretical methodological perspectives of this aspect are presented: 1) a historian providing help as a collector of historical data about specific heritage care objects, however he/she remains little integrated in the whole heritage care process; 2) a historian who analyzes the very history of concept of heritage care; 3) an interpreting historian, who actively participates in the process of heritage care, trying to influence or form historical ethics of society through interpretations of specific objects. Considering the latter newest functions of a historian the article gives much attention to discussing the issue of interpretations of heritage care.