Šaknies balsių kaita: morfonemų modeliai ir struktūriniai šaknies tipai

LTLietuvių kalboje morfonologinė balsių kaita nepalyginamai dažnesnė ir įvairesnė už priebalsių kaitą. Apie lietuvių kalbos balsių kaitą yra nemažai rašyta tiek diachroniniu, tiek sinchroniniu aspektu. Šiame straipsnyje siekiama sumodeliuoti šaknyje funkcionuojančias balsines morfonemas, parodyti jų sąsają su struktūriniais šaknies tipais ir aptarti, kuris modelis ir kaip aktyviai realizuojamas įvairiuose kalbos lygmenyse. Kaitos, kurias absoliučiai lemia morfonologinė pozicija (automatinės ) yra neįvairios. Iš esmės galima kalbėti apie trejopą šaknies raiškos keitimąsi: 1) trumposios balsinės fonemos ir priebalsio junginys gali pasikeisti į ilgąją balsinę fonemą; 2) morfemos balsis tam tikroje morfono loginėj e pozicijoje sutrumpėja; 3) trumpoji balsinė fonema gali pasikeisti į ilgąją. Kitaip tariant, šaknyje funkcionuoja šių modelių morfonemos: 1) , 2) ir 3). Veiksmažodžio laikų paradigmoje funkcionuoja trijų tipų morfonemos: 1) (balsis pailgėja), 2) (trumpasis balsis pakinta į balsio ir balsingojo priebalsio junginį) , 3) (aukštutinio pakilimo balsis pakinta į žemutinio pakilimo balsį). Apžvelgus visą šaknies balsių kitimo įvairovę, galima daryti šias išvadas: 1. Šaknų balsis dažniausiai kinta ilgumo atžvilgiu; tiek automatinis, tiek neautomatinis kitimas dažniausiai vyksta ilgėjimo kryptimi (vyrauja tipo morfonemos). 2. Žodžių daryboje vykstančios kaitos daugelyje šaknų išreiškia tipo kitimą, o balsio priešakėjimas šakniai nebūdingas.Reikšminiai žodžiai: Automatinė balsių kaita; Neautomatinė kaita; Kompensacinis pailgėjimas; Morfofonologinė neutralizacija; Automatic alternation of vowels; Non-automatic alternation; Compensatory lengthening; Morphophonological neutralization.

ENThe morphophonological shift of vowels in the Lithuanian language is significantly more frequent and diverse than the shift of consonants. A lot has been written on the shift of vowels in the Lithuanian language both in the synchronic and diachronic aspects. The article attempts to model the vowel morphophonemes, functioning in the word root, show their relation to the structural types of the root and discuss the model, implemented on different language levels and the activeness of such implementation. The shifts, absolutely determined by the morphophonological position (automatic shifts) are not diverse. In essence one can speak of ternary shift of the expression of the root: 1) the compound of a short vowel phoneme and consonant can change into a long vowel phoneme; 2) the morpheme vowel in a certain logical position of the morphophone becomes shorter; 3) a short vowel phoneme can change into a long one. In other words, morphophonemes of the following models function in the root: 1) , 2) and 3). Morphophonemes of three types function in the verb tense paradigm: 1) (the vowel becomes longer), 2) (the short vowel changes into the compound of a vowel and a sonant consonant), 3) (an upper shift vowel changes into a lower shift vowel). Upon overviewing the entire variety of the root vowel shifts, the following conclusions can be made: 1. The root vowel most frequently changes in terms of length; both automatic and non-automatic shift most frequently occurs towards lengthening (morphophonemes of the type prevail). 2. The shifts, occurring in word formation in most roots express the shift of the type and it is not frequent when the vowel becomes the front one in the root.