Vilniaus šv. Vincento Pauliečio brolija (1860-1863): tarp filantropijos ir politikos

LTFilantropinė Vilniaus Šv. Pauliečio brolija, įsteigta 1860 m. pradžioje, Rusijos valdžios buvo uždrausta kaip politinė organizacija. Tai buvo politinių manifestacijų ir sukilimo laikas. Brolijos narės buvo apkaltintos dalyvavimu politiniuose įvykiuose ir nubaustos, nors jų kaltė nebuvo įrodyta. Straipsnyje nagrinėjama šios brolijos įkūrimo aplinkybės, jos veiklos istorija, analizuojamos panaikinimo priežastys. Šv. Vincento Pauliečio brolijos idėja priklauso Matildai Günter-Buczynska, kurį laiką gyvenusiai Paryžiuje. Ten ji susipažino su filantropinėje veikloje dalyvaujančiais žmonėmis. Grįžusi į Vilnių š-ojo dešimtmečio pradžioje Günter-Buczynska nusprendė steigti analogišką organizaciją. Ji paskleiė šią mintį tarp to meto Vilniaus aukštuomenės moterų. Sumanymui pritarė Vilniaus vyskupas Adomas Stanislovas Krasinskis. Neprieštaravo brolijos steigimui ir generalgubernatorius Vladimiras Nazimovas. Pirmasis brolijos susirinkimas, kuriame dalyvavo apie 100 aukštuomenės damų, įvyko 1860 m. pirmoje pusėje. Pagrindinis naujai įsteigtos brolijos narių tikslas buvo padėti vargšams. Nėra duomenų, leidžiančių teikti, jog brolijos narės aktyviai dalyvavo politinėje veikloje ar buvo kaip nors prie to prisidėjo. Tačiau Michailui Muravjovui, kuris 1863 m. gegužės mėnesį tapo generalgubernatoriumi, pakako, kad dauguma brolijos narių buvo buvusios Lietuvos ir Lenkijos valstybės bajorų palikuonės. Brolija 1863 m. buvo uždrausta kaip politinė organizacija, o prieš jai vadovavusias pritaikytos represijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bažnytinės brolijos; Labdara; Idėjų sklaida Europoje; Carinės administracijos represijos.

ENThe Vilnius Confraternity of the St. Vincent de Paul, which took place at the beginning of the 1860s was the philantropy organization, but it was closed by Russian authority as political one. It was the time of the Political Manifestations and Uprising. The members of the Confraternity were accused in participation in this political events and punisched, though the fault of them was'nt proved. The article discuss the genesis of the setting up of this Confraternity, the history of it's activities and the reasons of it's shuttting. The idea of the foundation of the Confraternity of the St. Vincenty de Paul in Vilnius belongs to the Matilda Günter-Buczynska, which for a short time lived in Paris. There she had meet the people, that were joined in the philantrophy activites. After returning in Vilnius at the end of 1850s, Günter-Buczynska decided to found the similar organization. She was spread this idea among the womens from the high society of Vilnius town. The idea meet with Adomas Stanislovas Krasinskis, at that time the biskup of the Vilnius diocese, approval. The Vladimiras Nazimovas, Governor General of Vilnius at that time, approved also. The first meeting of the Confraternity, in that participated about 100 womens from high strata of society, took place in the first half of 1860. The main aim of the members of the Confraternity was to help for poor only. Nothing shows about Confraternity womens participation in the political affairs. But for Michail Muravev, wchich became the Governor General on May 1863s, was enough that the large majority of the members of Confraternity belonged to the descendants of the Commonwealth gentry. The Confraternity was closed in the 1863 as political organization and against the leaders the repressive measures were taken. [From the publication]