Katalikybė ir visuomenė tarpukario Lietuvoje

LTStraipsnyje nagrinėjamas modernesniųjų lietuvių katalikų intelektualų požiūris į katalikybę ir katalikų bažnyčios socialinį vaidmenį tarpukario Lietuvoje. Supažindinama, kaip modernistai aiškino katalikybės suformalėjimą ir jo apraiškas. Analizuojamos jų puoselėtos katalikybės ir tuometinės bažnyčios socialinių pozicijų visuomenėje stiprinimo įžvalgos. Modernesnieji lietuvių katalikų intelektualai (Maceina, Šalkauskis, Jakas, Yla ir kt.) Katalikų bažnyčią suprato ir vertino pirmiausia kaip dvasinę instituciją, turinčią galios formuojant individo ir visuomenės nuostatas. Bene didžiausiu trūkumu jie laikė tuometinės Katalikų bažnyčios veiklos suformalėjimą. Katalikų intelektualai gynė būtinumą gaivinti autentišką giluminį žmogaus tikėjimą, stiprinti religines žmogaus aspiracijas ir puoselėti autentišką dvasingumą, be kurio jokia sąmoninga ir moraliai atsakinga veikla negalima. Manyta, kad bažnyčia neturėtų bijoti rizikuoti sugriauti įprastą ramybę ir nusistovėjusią tvarką, priimdama į savo tarpą kitaip mąstantį, o atkovodama jį sau, bažnyčia tik sustiprėtų. Kadangi kunigas yra pagrindinis žemiškosios Katalikų bažnyčios veikėjas, nuo kurio veiksmų ir gyvenimo pavyzdžio priklauso ir pačios bažnyčios įvaizdis visuomenės akyse, todėl modernistai atsargiai vertino jo įsitraukimą į aktyvų dalyvavimą didelių pavojų kupinoje politinėje ir ekonominėje veikloje. Modernistų viešai išsakytos mintys skatino ir tuometinės Katalikų bažnyčios vadovybę įdėmiau į jas įsiklausyti ir reaguoti.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčios socialinis vaidmuo; Katalikiškasis modernizmas; Religingumas; Religinės organizacijos krikščioniškasis tikėjimas; Social role of Church; Catholic modernism; Religiosity; Religious organisations; Christian faith.

ENThe article analyses the attitude of more modern Lithuanian Catholic intellectuals towards the Catholicism and the social role of the Catholic Church in the interwar Lithuania. It discloses how the modernists explained the formalization of Catholicism and its manifestations. It analyses the providences of strengthening the social positions of then Church and Catholicism. More modern Lithuanian Catholic intellectuals (Maceina, Šalkauskis, Jakas, Yla, etc.) understood and qualified the Catholic Church, first of all, as a spiritual institution with a power to form individual and public attitudes. The formalization of activities of then Catholic Church was considered as the biggest disadvantage by them. Catholic intellectuals defended the necessity to awaken the authentic deeper belief, and to strengthen religious aspirations and nourish authentic spirituality so necessary to conscientious and morally responsible activity of people. It was thought that the Church should not be afraid of breaking the usual piece by accepting different thinkers – in contrary, the Church would become even stronger, if it gained them on its side. Since a priest is the main actor of the earthly Catholic Church whose actions and example of living has a grain influence on the image of the whole Church in the eyes of public, the modernists kept reserved in regards to the participation of priests in active political and economic life. The ideas publicly expressed by the modernists encouraged leaders of then Catholic Church to listen and react to them more actively.