Correction of behaviour and cognitive activity of children with AD

LTStraipsnyje apibendrinta mokslinėje literatūroje pateiktų faktinių duomenų, pagrindžiančių vaikų, turinčių ADHD, kognityvinės sferos disfunkcijas, analizė leidžia teigti: prastesni mokinių, turinčių ADHD, mokymosi rezultatai yra dėl nepakankamai funkcionuojančių kognityvinių procesų (dėmesio, atminties, mąstymo, gebėjimo spręsti problemas, kalbos ir kt.). Išanalizavę ADHD ryšį su vaiko mokymosi sunkumais (Learning Disability) ir mokinių, turinčių ADHD, socialinio elgesio ir socialinės adaptacijos ypatumus, iškeliame idėją: ADHD įveikimą tikslinga sieti su L. Vygotskio sociokultūrine teorija, aiškinančia, jog socialinė aplinka yra viena svarbiausių vaiko raidos sąlygų. Pasakos fenomeno apibrėžimas psichologijos ir ugdymo mokslo požiūriu skatina įvertinti darbo su pasakomis metodų poveikį mokinių, turinčių ADHD, kognityvinės sferos bei socialinio elgesio korekcijai: kryptingai taikant darbo su pasakomis metodus aktyvinamas ugdytinių dėmesys; lavinama atmintis ir mąstymas; ugdomas gebėjimas priimti sprendimus; pasakų kūrimas padeda vystyti verbalinius gebėjimus (kalbos sklandumą, žodžių, sakinių gausumą, sudėtingumą), tobulina bendravimo įgūdžius, didina vaiko savivertę, motyvaciją ir kt. Pristatomi numatomo diagnostinio eksperimentinio tyrimo etapai: I – organizacinis (mokinių, turinčių ADHD, atranka); II – pretestas ir normavimo bazės sudarymas; III – ugdomojo eksperimento organizavimas; IV – retestas (eksperimentinių ugdymo pokyčių vertinimas). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: AD/HD sindromas; Bendravimas; Kognityvinė psichologija; Aktyvumas; Eksperimentinisi tyrimas; Attention deficit hyperactivity disorder (AD/HD); Behaviour; Cognitive; Activity; Experimental development.

ENThe article’s analysis of data from scientific literature confirming that children with ADHD are likely to have cognitive sphere dysfunction concludes that the academic results of unsatisfactorily performing students with ADHD are due to not fully functional cognitive processes (attention, memory, reasoning, problem solving ability, language, etc.). After analysing the link between the ADHD child’s various Learning Disabilities and the details of their social behaviour and social adaptation, the authors of the article raise the idea that the solution to overcoming ADHD might best be found in the socio-cultural theory of L. Vygotskis, which says that the social environment is one of the most important factors in the child’s development. The storytelling phenomenon is described from a psychological and pedagogical science point of view in order to encourage assessment of the effectiveness of the storytelling method in correcting the cognitive sphere deficiencies and social behaviour of children with ADHD. It is claimed that: judicious use of the storytelling meted vitalises the attention of the student; it develops the memory and reasoning; it develops decision making ability; storytelling helps to develop verbal skills (language fluency, the copiousness and complexity of words and sentences); it develops socialisation skills and improves a child’s self-esteem and motivation, etc. Phases for a suggested diagnostic experiment are outlined: I – organisational (choice of students with ADHD); II – pre-test creation of a control group; III – organisation of a training experiment; IV – re-test (assessment of any changes as a result of the training experiment).