Lietuvos miestų smulkios kredito įstaigos (XIX a. antroji pusė—XX a. pradžia)

LTStraipsnyje nagrinėjamos privačios individualios, visuomeninės ir municipalinės miestų smulkios kredito įstaigos, už tyrimo ribų paliekami kredito kooperatyvai ir valstybinės taupomosios kasos. Prie privačių individualių kredito įstaigų priskiriamos bankinės kontoros ir pinigų keityklos, prie visuomeninių kredito įstaigų - tarnautojų taupomosios skolinamosios kasos ir žydų labdaringos skolinamosios bepalūkanių paskolų draugijos. Municipalinėmis kredito įstaigomis laikomi miestų bankai ir lombardai, kurių Lietuvoje veikė po vieną - Panevėžio miesto bankas ir Vilniaus lombardas. Pirmiausia išsamiai aptariamos Vilniaus smulkios kredito įstaigos, nes apie jas išsaugota daugiausia informacijos. Lietuvoje pirmosios bankinės kontoros atsirado gana anksti (19 a. pirmojoje pusėje), jos išsirutuliojo iš prekybos verslo. Iki Vilniaus privataus komercinio banko ir savitarpio kredito bendrovių įsteigimo jos buvo vienintelės kredito įstaigos. Daugiausia bankinių kontorų buvo įsteigta Vilniuje. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Lietuvoje veikė apie 20 stambesnių bankinių namų ir kontorų, turėjusių nemažą finansinį kapitalą. Tarnautojų taupomosios skolinamosios kasos iš viso netirtos, o tik paminėtos. Jos atliko kredito įstaigų ir socialines funkcijas. Iki šiol žydų labdaringos skolinamosios draugijos istoriografijai visiškai nežinomos (nebent apie jas rašyta hebrajų ar jidiš kalbomis). Kaip pagrindinis informacijos šaltinis naudotos gubernijų atmintinės knygelės, kredito įstaigų įstatai ir ataskaitos. Tačiau jose būdavo skelbiama trumpų žinių tik apie tas kredito įstaigas, kurios pareikšdavo tokį norą. Todėl nėra galimybių nustatyti daugelio kredito įstaigų veikimo laiką.Reikšminiai žodžiai: Bankinė kontora; Lombardas; Paskola; Indėlis; Banking offices; Pawnshop; Loan; Deposit.

ENThe article examines the private individual, public and municipal small urban credit institutions, leaving out the credit cooperatives and state savings banks. Bank offices and money exchange spots are attributed to the private individual credit institutions, the savings-lending banks for employees and Jewish charity societies, lending without any interest, are attributed to the public credit institutions. City banks and pawn shops, only one in Lithuania each – the Panevėžys City Bank and Vilnius Pawn Shop are considered the municipal credit institutions. First of all the small credit institutions of Vilnius are discussed comprehensively, since the largest amount of information has been retained on the said organizations. The first banking offices emerged in Lithuania quite early (in the first half of the 19th century), they developed out of the trade business. Before the launching of the private commercial bank of Vilnius and the inter-crediting companies, they were the only credit institutions. Most banking offices were located in Vilnius. On the eve of the WWI about 20 large banking offices, which had a significant financial capital, were operated in Lithuania. The savings-lending banks for employees were not studied at all, only mentioned. They performed the credit institutions and social functions. The Jewish charity lending societies were not known to the historiography until present (with the exception of the cases, where the information on them was provided in the Hebrew or Yiddish languages). The regulations and reports of the credit institutions were used as the main source of information however they provide only limited information on the credit institutions, which does not provide any possibilities to identify the period of their operation.