Grynųjų litų paklausos ekonometrinė analizė

LTStraipsnyje nagrinėjama 1996-2004 m. Lietuvos banko išleistų į apyvartą grynųjų pinigų (grynųjų litų) paklausa ir jos kitimo veiksniai. Taikant šiuolaikinius ekonometrinius metodus nustatyta, kad nagrinėjamu laikotarpiu didėjantys kainų ir realiųjų gyventojų pajamų lygiai, mažėjančios grynųjų litų laikymo alternatyviosios sąnaudos buvo pagrindiniai grynųjų litų paklausą didinantys veiksniai. Be to, nustatyta, kad Lietuvos grynųjų pinigų naudingumas, palyginti su vartojimo naudingumu, yra nedidelis, todėl esant pastovios būsenos pusiausvyrai grynųjų litų ir BVP santykis turėtų būti mažas. Straipsnyje pateikiami grynųjų litų paklausos ekonometrinio vertinimo rezultatai patvirtina tą faktą, kad fiksuotojo lito kurso režimo sąlygomis pinigų pasiūla yra pagrindinis Lietuvos pinigų rinkos pusiausvyrą atkuriantis veiksnys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Grynieji litai; Pinigų rinka; Paklausa; Pasiūla; Modelis; Pusiausvyra; Litai; Money market; Demand; Supply; Model; Equilibrium.

ENThe article examines the demand for cash money (cash Litas), issued into the turnover by the Bank of Lithuania in 1996-2004 and the factors for its changes. When applying the modern econometrical methods, it was established that during the period in question the increasing levels of prices and the real income, received by the residents and the reducing alternative costs of storage of cash Litas were the main factors, increasing the demand for the cash Litas. In addition, it was established that the usability of Lithuanian cash money, compared with the usability of consumption, is insignificant therefore in case of balance of a stable state the relation between cash Litas and the GNP should be small. The results of the econometric evaluation of the demand for the cash Litas, presented in the article, substantiate the fact that in the conditions of the fixed Litas exchange rate mode the supply of money is the main factor, reinstating the balance of the money market of Lithuania.