Tautybė ir kalba trijų tautinių grupių sankryžoje

LTŠiame tyrime buvo žvelgiama į trijų Vilniuje gyvenančių tautinių grupių: lietuvių, rusų ir lenkų, tautinės savimonės sąsają su tautybe ir kalba. Tiriant dalyvavo keturiasdešimt Vilniaus universiteto studentų lietuvių bei Vilniaus mieste gyvenantys lietuviai, rusai ir lenkai, moksleiviai (iš viso 72). Tyrimas buvo atliktas pasitelkus daugiamačių skalių metodiką. Dalyviams buvo pateikti Lietuvoje gyvenančių žmonių apibūdinimai, apimantys trijų tautybių asmenis: lietuvius, rusus ir lenkus, kalbančius viena iš trijų kalbų: lietuvių, rusų ir lenkų, bei kategorija "Aš pats“. Iš viso buvo dešimt apibūdinimų. Atliekant tyrimą, dalyviams knygutėse buvo pateiktos dešimties apibūdinimų porinės kombinacijos, pavyzdžiui, "lenkas, gyvenantis Lietuvoje ir kalbantis lenkiškai: Aš pats.“ Dalyviai buvo prašomi visas poras įvertinti pagal panašumą pagal 9 balų skalę, kur 1 balas reiškė "labai skiriasi“, o 9 balai - "labai panašūs“. Tyrimo rezultatų analizė leidžia teigti, kad lietuvių kalba lietuvių tautinėje savimonėje vaidina labai svarbų vaidmenį: lietuvių jaunimo tarpusavio artumo išgyvenimą ypač skatina lietuvių kalbos mokėjimas. Lietuvių tautybės vaidmuo taip pat jaučiamas, tačiau jos poveikis, ypač jei nesisieja su kalba, yra silpnas. Lietuvos mažumų - rusų ir lenkų - tautinė savimonė nėra vienalytė, bet, priešingai, rodo nemaža įvairumo. Rusų jaunimas vertina savo tautybę ir kalbą, bet yra atviras ir lietuviškumo poveikiui. Lenkų jaunimas save sieja su lenkų tautybe ir kalba, bet taip pat rodo aiškų priešiškumą lietuviškumui.Reikšminiai žodžiai: Kalba; Tautybë; Tautinė tapatybė; Language; Ethnicity; Ethnic identity.

ENReferring to the remaining sources attempts were made to reconstruct the structure of the community of the Duchy of Biržai and the social relations, which kept the said structure. Communication was selected for examination as a local phenomenon of the processes, which were occurring in the Duchy of Biržai. The study attempts to identify the extent of the possibility to establish a certain communication code of the community of the Duchy of Biržai, i. e. a totality of rules and mechanisms, standardized for the local community and providing its social groups the possibility to coexist together and adequately adapt to each other. The sources do not allow for revealing the entire content and meanings of social communication however provide a possibility to reconstruct its forms and structure. In the conceptual sense the study is relevant as an attempt at historic regionalism, oriented towards cognition of the entire community, even a local one. Until present no local manor domain community of the Grand Duchy of Lithuania of the 16th – the middle of the 17th century had become a subject for a separate study. It should be stressed that a quite early, socially and ethno-confessionally heterogeneous micro-society, scarcely represented in the sources, is examined. The task of the methodological individualism in the study, by applying the micro-historical method, is to encourage the identification of rules of composition and functioning of the social totality from the plenty of studies of similar local communities in the future. The new aspect of examination in the study is the attempts at synthesizing of individual areas of historical cognition (social, military, religious, economic, cultural). The study, performed in the dissertation can contribute to the searching for the criteria for historical regionalization.