Etnokultūrinio identiteto kūrimas Aukštaitijos folkloro ansambliuose

LTStraipsnio tikslas – įrodyti, kad folkloro ansambliai, be švietimo ir pramoginių funkcijų, atlieka svarbią etninio ir kultūrinio identiteto konstravimo, įtvirtinimo arba vartojimo funkciją. Objektas – Vilniaus miesto, Aukštaitijos miestų, mažų miestelių ir kaimų folkloro ansambliai. Išskiriamos trys folkloro ansamblių narių identiteto konstruotojų, sutvirtintojų ir vartotojų grupės, nagrinėjami jų panašumai ir skirtumai bei aiškinamos šių reiškinių priežastys. Metodai: anketavimo ir stebėjimo, analizės, lygynimo ir apibendrinimo. Tyrimų duomenys: Anykščių (22), Utenos (30), Ukmergės (78), Kupiškio (57), miestų ir rajonų bei Vilniaus miesto (32) folkloro ansamblių narių anketos (iš viso 219). Jos saugomos LII Enologijos skyriaus rankraštyne. Bylų numeriai: 2208; 2234; 2254; 2255. Rezultatai: iškeliamia ir pagrindžiama hipotezė, kad sostinės folkloro ansambliuose etninis ir kultūrinis identitetas yra konstruojamas, vidutinio dydžio Aukštaitijos miestuose (Anykščiuose, Utenoje, Kupiškyje, Ukmergėje) – sutvirtinamas, o mažuosiuose Aukštaitijos miesteliuose ir kaimuose – vartojamas, t.y. palaikomas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etnokultūrinis tapatumas; Folkloriniai ansambliai; Ethnocultural identity; Folklore ensembles.

ENThe purpose of the article is to prove that folklore ensembles, apart from the educational and entertainment functions, perform an important function of construction, establishment or use of ethnic and cultural identity. Folklore ensembles of Vilnius City, towns, small towns and villages of Aukštaitija area constitute the object of the survey. There are distinguished three groups of constructors, establishers and users of the identity of folklore ensemble members, their similarities and differences are considered and the causes of the phenomena are being explained. The following methods are employed in the article: questionnaire survey and observation, analysis, comparison and generalisation. The data of research include questionnaires of folklore ensemble members (totally 219) from Anykščiai (22), Utena (30), Ukmergė (78), Kupiškis (57), other towns and districts and Vilnius City (32). They are stored in the manuscript division of the Department of Ethnology of Lithuanian Institute of History (LII), file numbers 2208; 2234; 2254; 2255. As a result the hypothesis that ethnic and cultural identity is constructed in folklore ensembles of the capital, established in middle-sized town of Aukštaitija area (Anykščiai, Utena, Kupiškis, Ukmergė) and used, or upheld, in small towns and villages of Aukštaitija area is raised and validated.