Teisė streikuoti Lietuvoje: kritinis komentaras
LTStraipsnyje nagrinėjamos Lietuvos įstatymų reguliuojamos nuostatos dėl teisės streikuoti šalyje. Teoriniu požiūriu įprastos neoliberalios priemonės, kuriomis ribojama teisė streikuoti, neturėtų tapti ilgalaikiu Lietuvos ekonomikos interesu. Viena Vilniaus visuomeninio transporto darbuotojų darbo ginčo byla susilaukė tarptautinio dėmesio. Straipsnyje nagrinėjamos kritinės pastabos, kurias šiam darbo ginčui pateikė, kaip pasaulinis darbo teisių standartus nustatantis organas, Tarptautinė Darbo Organizacija. Detalizuojami po nepriklausomybės paskelbimo priimto Kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo apribojimai. Šie apribojimai lyginami su naujojo Darbo kodekso nuostatomis. Nors vietoj Kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo priimtas naujasis Darbo kodeksas, pastarajame nepakankamai atsižvelgta į Tarptautinės Darbo Organizacijos ilgalaikius interesus, kilusius iš Vilniaus visuomeninio transporto darbuotojų ginčo su miesto savivaldybe, bei jos išvadas dėl teisės streikuoti ir kolektyvinių derybų Lietuvoje. Todėl lieka tik abejoti, ar Lietuvos darbo kodeksas kolektyvinio protesto akcijos ir teisės streikuoti atžvilgiu visiškai atitinka Europos Sąjungos socialinės partnerystės koncepcijas, ypač liberalius demokratinius Vakarų standartus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Streikas; Strike.
ENThe article examines the provisions regarding the right to strike, regulated by the laws of Lithuania. In terms of theory the usual neoliberal measures, used for limiting the right to strike, should not become a long-term interest of Lithuanian economy. One case, regarding the labour dispute, raised by Vilnius public transportation employees, attained international attention. The article examines the critical remarks, provided with regard to the said dispute by the global body, establishing the labour law standards, the International Labour Organization. The limitations of the Law on the Regulation of Collective Disputes, adopted after the reinstatement of independence, are detailed. The limitations are compared to the provisions of the new Labour Code. Although a new Labour Code was adopted instead of the Law on the Regulation of Collective Disputes, the long-term interests of the International Labour Organization, which arose out of the dispute between Vilnius public transportation employees and the Vilnius City Municipality and the conclusions of the International Labour Organization regarding the right to strike and collective negotiations in Lithuania were not sufficiently taken into consideration in the new Labour Code. Therefore one can only doubt that the Labour Code of the Republic of Lithuania, in terms of collective protests and the right to strike, is fully compatible with the concepts of social partnership, applicable in the European Union and, especially, the democratic Western standards.
- Baltijos šalių ekonomikos augimo apskaita / Igor Vetlov. Pinigų studijos. 2003, Nr. 3, p. 14-34.
- Kolektyviniai darbo ginčai / Daiva Petrylaitė. Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2005. 296 p.
- Lietuvos darbo rinkos lankstumas / Igor Vetlov, Ernestas Virbickas. Pinigų studijos. 2006, Nr. 1, p. 5-22.
