Šiuolaikinių valiutų valdybų operacinių sistemų veiksmingumas: diskusiją tęsiant

LTStraipsnyje įrodinėjama, kad tarptautinių oficialiųjų atsargų ir pinigų bazės sąryšis netinka šiuolaikinių valiutų valdybų automatizmui ir jį įgyvendinančioms operacinėms sistemoms įvertinti. Siūlomas kitas būdas tokių operacinių sistemų veiksmingumui testuoti. Sistemos vertinamos pagal tai, kokias sąlygas jos sudarė vietos bankų atsargų rinkai įgyvendinti pinigų pasiūlos savireguliaciją. Šiuo aspektu sugretintos Bulgarijos, Estijos, Honkongo ir Lietuvos valiutų valdybos. Daugiausia dėmesio skirta centrinio banko atverto valiutos keitimo "lango" įtakai bankų atsargų rinkai, valiutos rinkos kurso ir palūkanų lygio stabilumui nagrinėti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Valiutų valdyba; Operacinė sistema; Bankų atsargų rinka; Valiutos keitimo „langas“; Valiutos kursas; Trumpalaikių palūkanų norma; Viešojo sektoriaus indėlis centriniame banke; Monetary Board; The operating system; Banks; Stock market; Currency exchange "box"; The exchange rate; Short-term interest rate; The public sector contribution to the central bank.

ENThe article attempts to prove that the relation between the international official reserves and the funds base is not suitable for automation of modern currency management and evaluation of the operational systems, implementing the currency management. Another way for testing of efficiency of such operational systems is suggested. The systems should be evaluated according to the conditions they create for the self-regulation of the funds demand, intended for the implementation of the local bank reserves market. The currency management in Bulgaria, Estonia, Hong Kong and Lithuania is compared in terms of the said aspect. Most attention is dedicated to the examination of the influence of the currency exchange “counter”, opened by the central bank, on the banks’ reserve market and the stability of the currency market rate and the interest rate level.