Sisteminio konstruktyvizmo apraiškos vėlyvojoje M. K. Čiurlionio fortepijoninėje kūryboje

LTStraipsnyje nagrinėjami M. K. Čiurlionio vėlyvojo laikotarpio - 1904-1909 m. kūriniai fortepijonui moderniųjų XX a. I pusės kompozicinių sistemų kontekste, išryškinami konstruktyvieji kompozitoriaus kūrybos elementai: intervalų struktūrinė reikšmė, tonaciškumo plėtros tendencijos, ostinatinių darinių simetrija ir proporcingumas bei serijiniai komponavimo aspektai. Tokias kompozicines naujoves, kurias M. K. Čiurlionis išbandė jau 1904 m. serijiniuose variacijų cikluose, tik po gerų dviejų dešimtmečių ir vėliau ėmė plėtoti kiti Europos kompozitoriai. Konstruktyvieji muziko komponavimo elementai praplėtė jo kūrinių tonaciškumo erdvę. Horizontaliosios linijos emancipacija bei dirbtinių simetrinių dermių naudojimas atspindi naujajai XX a. muzikai būdingas yrančios tonacinės mažoro-minoro sistemos alternatyvų paieškas. M. K. Čiurlionio preliuduose naudojamų mikroserijų vidinė simetrija ir įvairius struktūros lygmenis formuojanti funkcija provokuoja tam tikras analogijas su J. M. Hauerio, A. Schonbergo, A. Weberno, O. Messiaeno, P. Boulezo kompozicinėmis sistemomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ostinatinis preliudas; Simetrinės dermės; Segmentavimas; Serija; Superserija; Mikroserijiškumas; Eilė; Tropas; Dodekafonija; Linearika; Variacijos; Setas; Aukščio klasių turinys.

ENThe article examines the piano works of the later period of M. K. Čiurlionis, i. e. 1904-1909 in the context of modern compositional systems of the 1st half of the 20th century, highlights the constructive elements of the work of the composer: the structural meaning of the intervals, trends of development of tonality, symmetry and proportionality of compounds and serial aspects of composition. Such innovations of composition, which were tried by M. K. Čiurlionis in his serial cycles of variations already in 1904, were commenced to be developed by other European composers only after two decades or even later. The constructive elements of composition extend the space of tonality of his works. The emancipation of the horizontal line and use of artificial symmetric compounds reflects the searches for alternatives for the decomposing tonal major-minor system, characteristic of the new music of the 20th century. The inner symmetry of micro-series, used in the preludes by M. K. Čiurlionis and the function, shaping different levels of the structure, provoke certain analogies with the compositional systems by J. M. Hauer, A. Schonberg, A. Webern, O. Messiaen and P. Boulez.