Lietuvos gyventojų socialiniai sluoksniai (viduriniosios klasės beieškant)

LTŠio straipsnio tikslas - nušviesti Lietuvos gyventojų susisluoksniavimo nustatymo metodologiją ir ja remiantis nustatyti Lietuvos gyventojų socialinius sluoksnius bei posluoksnius, svarbiausias jų charakteristikas ir kitimo tendencijas. Tyrimo autorių parengta metodologija įgalino skirti keturis Lietuvos visuomenės socialinius sluoksnius (pagal grynąsias pajamas): žemutinį, tarpinį, vidurinį ir aukštutinį, taip pat kiekvieno jų pirmą ir antrą posluoksnius (pagal namų ūkio galvos išsimokslinimą). Didžiausią Lietuvos visuomenės dalį sudaro tarpinis sluoksnis. Į jį 2000 m. pateko apie pusė (48 proc.) visų gyventojų. Aukštutinis sluoksnis apima beveik dešimtadalį gyventojų (9 proc.). Kiti gyventojai daugmaž tolygiai pasiskirsto tarp žemutinio ir vidurinio socialinių sluoksnių (atitinkamai - 22 proc. ir 21 proc.). Per paskutinius dvejus metus Lietuvoje pastebima neigiama socialinės stratifikacijos tendencija: gerokai padidėjo gyventojų, patenkančių į žemutinį sluoksnį. Kitų trijų sluoksnių dalys bendrame gyventojų skaičiuje sumažėjo, pastebimiau - vidurinio sluoksnio. Tarp namų ūkio galvos išsimokslinimo ir pasiekto socialinio ekonominio statuso yra tiesioginis ryšys, tačiau palyginti aukštas išsimokslinimo lygis toli gražu negarantuoja atitinkamo socialinio ekonominio statuso. Lietuvoje besiformuojanti visuomenės socialinė struktūra kol kas labiau panašesnė į Rusijos, negu į Vakarų šalių visuomenių struktūras. Kraštutinių socialinių sluoksnių disponuojamos pajamos skiriasi 5,7 karto, o piniginės disponuojamos pajamos - net 7,1 karto. Lietuvos gyventojai pasisako už daug saikingesnę pajamų diferenciaciją.Reikšminiai žodžiai: Socialinė stratifikacija; Socialiniai sluoksniai ir posluoksniai; Vidurinioji klasė; Social stratification; Social strata and substrata; Middle social strata.

ENThe article aims at elucidating the methodology for identification of stratification of Lithuania’s residents as well as the social layers and sub-layers and their most important characteristics and trends of development. The methodology, prepared by the authors of the study, provided the possibility to identify four social layers of Lithuania’s residents (in terms of the net income): the lower, intermediate, middle and higher, as well as the first and second sub-layers of the said layers (in terms of education of the head of the household). The intermediate layer covers the largest share of Lithuania’s society. About half of all the residents (48 per cent) fall into the said layer as of 2000. The higher layer covers almost one tenth of all the residents (9 per cent). Other residents distribute between the lower and medium social layers almost equally (22 and 21 per cent correspondingly). During the last two years negative trend of social stratification was noted in Lithuania: the number of residents, falling into the lower layer, increased significantly. The shares of the remaining three layers within the overall number of residents, especially those of the medium layer, reduced. There is a direct relation between the education of the head of the household and the reached social economic status however a high level of education does not necessarily ensure a corresponding social economic status. The social structure, shaping in Lithuania is more similar to that, existing in Russia than those of the societies of the Western countries. The income, disposed by the marginal social layers, differs 5.7 times and the monetary disposed income – even 7.1 times. Lithuania’s residents are in favour of a significantly more moderate differentiation of income.