Morfologiniai lietuvių, norvegų ir suomių kalbų kauzatyvai

LTStraipsnio tikslas -- išanalizuoti ir palyginti lietuvių, norvegų ir suomių kalbų morfologinių kauzatyvų (kauzatyvinių veiksmažodinių junginių) formaliąją struktūrą. Atlikta analizė leidžia daryti tokias išvadas: 1) Tiriamųjų kalbų kauzatyvai pagal formaliąją struktūrą skirstytini į tris tipus: (a) kauzatyvai su afiksiniu kauzacijos rodikliu (kauzatyvine priesaga), (b) kauzatyvai su apofoniniu kauzacijos rodikliu, (c) kauzatyvai be kauzacijos rodiklio. 2) Lietuvių ir suomių kalbose svarbiausias morfologinių kauzatyvų tipas yra morfologiniai kauzatyvai su afiksiniu kauzacijos rodikliu, pvz., liet. šokdinti, suom. tansittaa ‘šokdinti’. 3) Norvegų kalboje pagrindiniu morfologinių kauzatyvų tipu laikytini morfologiniai kauzatyvai, neturintys formaliojo kauzacijos rodiklio ir sudarantys opozicines poras su intranzityviniais veiksmažodžiais (norv. begynne ‘prasidėti, pradėti’). 4) Lietuvių ir norvegų kalbose yra kauzatyvų su apofoniniu kauzacijos rodikliu, pvz., liet. kilti : kelti, norv. fare : føre ‘vykti : vesti’. Tokių kauzatyvų suomių kalboje praktiškai nėra, nes šaknies balsių kaita finougrų kalboms nebūdinga. 5) Visose trijose kalbose pastebima tendencija tam tikros reikšmės kauzatyvus vartoti be formaliojo kauzacijos rodiklio. Lietuvių ir suomių kalbose kauzatyvai be kauzacijos rodiklio neretai išstumia kuratyvus, o norvegų kalboje -- kai kuriuos veiksmažodinius junginius. Ši raidos tendencija rodo, kad kalbose linkstama tam tikras formas, kurių reikšmė aiški iš konteksto bei iš nusistovėjusių visuomeninių santykių, supaprastinti.Reikšminiai žodžiai: Morfologinis kauzatyvas; Norvegų kalba; Suomių kalba; Kauzatyvas su afiksiniu kauzacijos rodikliu; Kauzatyvas su apofoniniu kauzacijos rodikliu; Kauzatyvas be formaliojo kauzacijos rodiklio; Morphological causative; Norwegian language; Finnish language; Causative with an affixal marker of causation; Causative with an apophonic marker of causation; Causative without an overt marker of causation.

ENThe article aims at analyzing and comparing the formal structure of morphological causatives (causative verb phrases) in the Lithuanian, Norwegian and Finnish languages. The performed analysis allows for the following conclusions: 1) The causatives of the languages under study, in terms of their formal structure, should be divided into three types: (a) causatives with the affix causation indicator (causative suffix), (b) causatives with the apophonic causation indicator, (c) causatives without any causation indicator. 2) The most important type of morphological causatives in the Lithuanian and Finnish languages is the morphological causatives with the affix causation indicator, for instance, Lithuanian “šokdinti”, Finnish “tansittaa”. 3) In Norwegian the main type of morphological causatives is the causatives without any formal causation indicator, which form oppositional pairs with intransitive verbs (Norwegian “begynne” (“begin”). 4) In the Lithuanian and Norwegian languages there are causatives with the apophonic causation indicator, for instance Lithuanian “kilti” : “kelti” (“rise” : “raise”), Norwegian “fare” : “fore” (“go” : “guide”). There are no such causatives in the Finnish language, since the changing of the vowel in the root of the word is not characteristic of Finno-Ugric languages. 5) In all three languages one can notice a trend to use causatives of a certain meaning without the formal causation indicator. In Lithuanian and Finnish languages causatives without any causation indicator quite frequently replace curatives and in Norwegian – certain verbal phrases. Such trend of development shows that the languages incline to simplify certain forms, whose meaning is clear from the context or from the entrenched social relations.