S. C. Diko predikatinių konstrukcijų schemų taikymas aplinkybinio tipo komponentams

LTGramatiniai ryšiai sakinyje gali būti apibendrinti įvairiomis struktūrinėmis schemomis. Lietuvių kalbotyroje apibendrintas sakinių loginės reikšmės modelis pristatytas V. Ambrazo, aiškinantis reikšmės santykius tarp predikato ir jo galimų aktantų. Tiriant lietuvių kalbos aplinkybinio tipo konstrukcijas ir jų semantinius santykius su sakinio predikatinių centru, itin aktualios yra aplinkybinių komponentų būtinumo, fakultatyvumo ar visiško laisvumo problemos. Tradiciškai ir lietuvių, ir užsienio kalbotyroje daugiausiai teigiama, kad aplinkybiniai komponentai sakiniui fakultatyvūs, taigi lengvai išleidžiama. Tačiau analizuojant pavyzdžius su priežasties funkcijos aplinkybiniais komponentais, taip pat išryškėja predikatinių konstrukcijų, kur priežasties aktantais negali būti fakultatyvus, - išleidus jį sakinio prasmė liktų neaiški. Apžvelgiama, kokie bendriausi predikatų ir predikatinių konstrukcijų klasifikacijos principai iškeliami naujesnėse funkcinėse gramatikose ir kaip jose siūloma interpretuoti aplinkybinius komponentus. Straipsnyje aptariamas dviejų universalių, įvairių kalbų duomenimis grindžiamų funkcinių gramatikų autorius S. C. Dikas, kuris klasifikuoja predikatus, pasitelkdamas įvairių lygmenų kriterijus. Aptarus aplinkybinių komponentų valentinio būtinumo ir fakultatyvumo problemas, prieita tokių išvadų: Diko predikatinių konstrukcijų struktūra yra labai apibendrinta ir tikrai turi universalumo. Svarbu, kad Dikas stengiasi apimti visus semantinio predikato argumentus ir visus palydovus ir kad bando nustatyti jų visų semantinio ryšio su predikatu hierarchiją.Reikšminiai žodžiai: Predikatinė konstrukcija; S. C. Dik; Funkcinė gramatika; Branduolinė konstrukcija; Išplėstinė konstrukcija; šerdinė konstrukcija; Predicative construction; S. C. Dik; Functional grammar; Nuclear construction; Extended construction; Core construction.

ENGrammatical relations in a sentence can be summarized by different structural schemes. The summarized model of logical meaning of sentences in the Lithuanian linguistics was presented by V. Ambrazas, when examining the relations of meaning between the predicate and its potential actants. When examining the conditional structures of the Lithuanian language and their semantic relations with the predicative centre of the sentence, the issues of necessity, optionality or complete freedom of conditional elements are especially relevant. Traditionally both Lithuanian and foreign linguistics state that conditional elements are optional for a sentence, however when analyzing the examples with conditional elements of the causative function, there emerge predicative structures, where the causative actants may not be optional, since without them the meaning of the sentence becomes ambiguous. The most common principles of classification of predicates and predicative structures, raised in the new functional grammars and the suggested ways for interpretation of conditional elements are overviewed. The article discusses S. C. Dick, the author of two universal functional grammars, based by data of different languages, who classified predicates basing on the criteria of different levels. Upon discussing the problems of necessity and optionality of conditional elements, the following conclusions are made: Dick’s predicative structures are very general and do not lack universality. Is it important that Dick makes attempts to cover all the arguments in favour of the semantic predicate and all the satellites and to identify the hierarchy of their semantic relation with the predicate.