Nuosavybės teisės į vertybinius popierius perleidimas: taikytinos teisės

LTStraipsnyje analizuojama, kokia teisė taikoma nuosavybės teisei į vertybinius popierius perleisti, kai sutartis sudaro pairtų valstybių finansų institucijos arba kai jos sudaromos dėl užsienyje išleistų vertybinių popierių. Nagrinėjama, kokią įtaką daro valstybės, kurioje yra vertybiniai popieriai, įstatymai šių vertybinių popierių nuosavybės teisės pasikeitimui. Remiantis kai kurių užsienio valstybių įstatymais, trumpai aptartos investuotojų teisės į vertybinius popierius ir kokia jų įtaka nustatant nuosavybės teisės perleidimui taikytiną teisę. Siūloma Lietuvos įstatymuose apibrėžti, kad investuotojai, kurių nuosavybės teisė į vertybinius popierius pažymima finansinio tarpininko tvarkomose sąskaitose, turi teises ne į individualius vertybinius popierius, bet į to tarpininko visų klientų vardu laikomų tos pačios emisijos vertybinių popierių visumos dalį. Nuosavybės teisei į vertybinius popierius perleisti siūloma taikyti ne vertybinių popierių, įtrauktų į daugiapakopę finansinių tarpininkų sistemos apskaitą, išleidimo vietos valstybės teisę, bet finansinio tarpininko, kuris tvarko investuotojo vertybinių popierių sąskaitas, buvimo vietos teisę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vertybiniai popieriai; Nuosavybės teisės perleidimas; Taikytina teisė; Securities; Transfer of title; Applicable law.

ENThe article analyses which law is applicable to the transfer of title to securities when counterparties are established in different jurisdictions or securities are issued abroad. Of course, counterparties are free to negotiate the applicable law in their contract but this does not exclude the application of the so-called lex situs principle, i.e. the law of the jurisdiction where securities are located. In order to apply this principle, one needs to know where securities are located. One can face a problem in determining the location of intangible securities held through a multilateral chain of financial intermediaries. Such securities are recorded in the books of an issuer, a central securities depository, and some financial intermediaries which may be located in different jurisdictions. The law applicable to the rights and duties of an investor should be separated from the law applicable to the transfer of title to securities. It is concluded that, when investors have the right of revendication of securities held with a foreign custodian, the location of such securities is the location of the foreign custodian. Thus, foreign law may apply what is unacceptable. Another approach is much simpler. According to the laws of Belgium and the United States, investors have no rights to individual securities. Instead, they have property rights to the part of the pool of securities of the same issue held by their intermediary for its clients. This ensures that the ownership is recorded only in the books of the financial intermediary, where securities accounts of the investors are held.So, the only place of location of such securities is the place of the financial intermediary. Moreover, the law of the United States provides an opportunity for the parties to choose the applicable law by themselves. According to the second approach, an investor who intends to transfer securities to its counterparty needs to know the laws of one jurisdiction only. This ensures the development of the financial market and clarity of business rules. [From the publication]