LTNaujųjų skolinių atitikmenimis eina žodžiai arba jų junginiai. Taigi atitikmenys formos atžvilgiu skyla į dvi grupes: vienažodžius ir keliažodžius. Šio straipsnio tikslas - aptarti keliažodžių atitikmenų atsiradimo prielaidas, jų struktūrą bei semantiką. Bendrojoje vartosenoje funkcionuojantys ir/ar tokiai vartosenai teikiami leksikalizuotais žodžių junginiais išreišti sudėtiniai skolinių atitikmenys sudaro beveik pusę visų tiriamų naujųjų skolinių atitikmenų. Toks intensyvus sudėtinių pavadinimų skverbimasis į bendrąją vartoseną sietinas su kalbos terminologizacija. Sudėtinių atitikmenų daugumą sudaro bendrajai vartosenai tinkamiausi dvižodžiai pavadinimai, už juo net penkis kartus retesni trižodžiai, labai retai pasitaikantys - keturžodžiai sudėtiniai atitikmenys. Produktyviausias sudėtinių atitikmenų raiškos modelis - dvižodės valdomojo pažyminio konstrukcijos su kilmininku taip pat derinamojo pažyminio gramatinės konfigūracijos. Šių sintaksiškai paprasčiausių konstrukcijų dažniausiai pakanka norint lietuviškai įvardyti pusiau terminologizuotas naujaisiais skoliniais reiškiamas sąvokas. Sudėtiniai atitikmenys skyla į tris grupes: valdomojo, derinamojo ir šliejamojo pažyminio. Sudėtiniais atitikmenimis paprastai eina nusakomieji atributiniais žodžių junginiai, kurių priklausomieji dėmenys daiktą dažniausiai apibūdina netiesiogiai. Sudėtinių atitikmenų pažyminiai dažniausiai nurodo išskirtines įvardijamos realijos ypatybes, daug rečiau - paskirtį, retai - medžiagą.Reikšminiai žodžiai: Skolinys; žodžių junginys; Atitikmuo; Sintaksinė konstrukcija.
ENWords or phrases are equivalent to new borrowings therefore such equivalents, in terms of the form, are divided into two groups: single-word and multiple-word. The article aims at discussing the prerequisites for emergence of multiple-word equivalents, their structure and semantics. The compound equivalents of borrowings, functioning in the common use and/or provided for such use and expressed by lexicalized phrases amount to almost one half of all the equivalents of new borrowings under study. Such intensive penetration of compound names into the common use should be related to the terminologization of language. The majority of compound equivalents are two-word names, most characteristic of the common use, three-word names, which are almost five times more rare than the two-word names, and four-word compound equivalents, which are very rare. The most productive model of expression of compound equivalents is two-word constructions of the attributive with genitive, as well as the grammatical configuration with the attributive. The said structures, the simplest syntactically are sufficient in order to name the semi-terminologized concepts, expressed by new borrowings in Lithuanian. The compound equivalents are divided into three groups: of the controlled, adjoined and agreed attributive. Compound equivalents are usually expressed by attributive phrases, whose adjoined elements most frequently characterize an object indirectly. The attributives of compound equivalents most frequently denote exceptional peculiarities of the expressed reality, less frequently – the material and least frequently the purpose.