Šv. Brunono paveikslas iš Vilniaus Bernardinų bažnyčios

LTStraipsnyje nagrinėjamas XVII a. paveikslas, buvęs Vilniaus Bernardinų bažnyčioje. Tai Lietuvoje religiniame mene retai aptinkamas šv. Brunono (1032-1101), kartūzų ordino įkūrėjo, atvaizdas. Remiantis ikonografiniais ir literatūriniais šaltiniais, taip pat publikuotais šventojo ikonografijos tyrimais, analizuojamos paveikslo sukūrimo aplinkybės, aptariamas kūrinio turinys ir pavaizduotas siužetas. Šv. Brunono atvaizdų iki 1621 m. Europos mene sukurta palyginti nedaug, o ir vėliau jo ikonografija plėtojosi visų pirma kartūzų vienuolynų aplinkoje. Pagrindiniais jo ikonografijos šaltiniais buvo iliustruoti jo gyvenimo aprašymai arba raižinių ciklai, sukurti dažniausiai pagal žymiausius kartūzų vienuolynus puošusius darbus. LDK svarbiausias šv. Brunono kulto centras buvo Berezos kartūzų vienuolynas, kurio bažnyčioje buvo šv. Brunono koplyčia su to paties titulo altoriumi. Vilniaus Bernardinų bažnyčios paveikslo kompozicija susideda iš dviejų dalių: dešinėje pusėje vaizduojama scena "Paryžiaus teologo laidotuvės", kairėje paveikslo pusėje - peizažo fone, nutapytas visos figūros šventojo portretas. Paveikslo "idėjinė programa" turi aiškią antiprotestantišką nuostatą: šventųjų ir Švč. Mergelės Marijos kultas, Švč. Sakramento pripažinimas ir garbinimas, pati vienuoliško gyvenimo institucija susiejama su dieviškuoju gyvenimo šaltiniu ir priešpriešinama pasaulio išminčiai. Straipsnyje keliama hipotezė, kad Šv. Brunono paveikslas, kaip ir "Šv. Pranciškaus mirtis" bei "Šv. Didako stebuklai", galėjo būti sukurtas kurio nors Sapiegų giminės nario egzekvijoms Bernardinų bažnyčioje.Reikšminiai žodžiai: Restauravimas; Paveikslai; Bažnyčios; Bernardinai; Vilnius; Ikonografija; Šventieji; Saints; Churches; Iconography.

ENA painting of the 17th century, which was in the St. Ber-nardin church in Vilnius (now it is stored at the Lithuanian Museum of Art) is discussed. This work was not given thorough studies. The author corrects its name, identifying that St. Bruno (1032-1101), the founder of the Carthusian order, in Lithuanian religious art is rarely painted. The circumstances (establishment of a Carthusian monastery in the Grand Duchy of Lithuania in the middle of the 17th c., the spread of St. Bruno's iconography in Europe and Lithuania, a similarity between portraits of St. Bruno and St. Francis of Assisi) that influenced the appearance of this work are analyzed. According to iconographical and literary sources, as well as studies of St. Bruno iconography published earlier, the main plot of the painting ("The funeral of Paris' theologian"), the saints' attributes (a star, an open book, a monstrance, a fountain) and their symbolic meaning are discussed. The counter-reformational content of the painting is pointed out. The scene from the saint's legend and other symbols representing human wisdom and glory (a theologian of Paris is identified with Protestant religion) are in contrast with the real, divine wisdom and piety (Carthusians represent Catholic Church). Considering the relations of Carthusians with the Sapiehas (they were the main patrons of this order), an assumption is made that this picture, like the other two from the so-called Bernardins' cycle ("The death of St. Francis" and "The miracles of St. Didacus") might have been intended to decorate the funeral of one from the Sapiehas. [From the publication]