Anykščių šnektos pokyčiai

LTStraipsnyje lyginama senesnė ir dabartinė Anykščių šnektos situacija. Visi iki šiol paskelbti dialektologų darbai ir tekstai rodo, kad Anykščių šnekta turi priklausyti šiauriniams anykštėnams. Šnektai būdingas nekirčiuotų ilgųjų balsių ilgumo dalinis išlaikymas, rotininkavimas, žodžio galo netvirtapradžių dvibalsių ai, au, ei, ui monoftangizacijos nebuvimas. Dėl žalininkavimo ir nekirčiuotų ie, uo tarimo šaltinių duomenys prieštaringi. Paskutinių metų garso įrašai rodo daug pokyčių. Anykščių šnektoje ima įsigalėti pietiniams anykštėnams būdingos ypatybės: nekirčiuotų ilgųjų balsių trumpinimas iki trumpųjų, ruotininkavimas, žalininkavimas, nekirčiuotų uo, ie vertimas į a, e, netvirtapradžių dvibalsių ai, au, ei, ui monoftangizacija žodžio gale, o kartais ir kamiene. Aprašytas atvejis ypatingas tuo, kad šnekta kinta ne bendrinės kalbos kryptimi, bet perimdama kito tos pačios tarmės varianto vokalizmo sistemą. Kadangi tarmėje įmanomas retrogradinis kitimas (garsas pakinta ir vėl grįžta į pradinę padėtį), ne visada galima teigti, kad vienas ar kitas konkretus garsas išlaikytas iš senovės.Reikšminiai žodžiai: šnekta; Balsių trumpinimas; Monoftongizacija.

ENThe older and current situation of Anykščiai dialect is analyzed in this article. All the previously published works and texts of dialectologists show that the dialect of Anykščiai must belong to the population of northern Anykščiai. The partial maintenance of the length of unstressed long vowels, rotininkavimas (a type of rhyme maintenance in a dialect) and the absence of monophthongisation of non falling diphthongs at the end of the word: ai, au, ei, ui, is characteristic to this dialect. The source data are contradictory regarding žalininkavimas and unstressed pronunciation of ie, au. The sound recordings of recent years show many changes. In Anykščiai dialect the features common to southern Anykščiai inhabitants start to prevail: the shortening of unstressed long vowels as short vowels, ruotininkavimas, žalininkavimas, turning of unstressed uo, ie into a, e, monophthongization of falling diphthongs ai, au, ei, ui at the end of the word and sometimes in the root. The case described is particular because the dialect is changing not in the direction of general language, but is taking the vocalism system of a version of the same dialect. Since retrograde changing is possible in the dialect (the sound changes and comes back to the initial position) it is not always possible to state that one or another certain sound is maintained from ancient times.