LTŠio straipsnio tikslas - atskleisti naujosios viešosios vadybos principų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų sąlyčio taškus vietos savivaldos sistemoje. Kai kurios teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios viešojo administravimo reformas, vystymosi tendencijas Lietuvoje, prieštarauja vienos kitoms. Pavyzdžiui, Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje nustatytas vienas iš pagrindinių vidutinės trukmės uždavinių yra plėtoti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų tinklą. Jis parodo, kad nėra vieningo požiūrio šiuo klausimu, nes kituose teisės aktuose valstybė teigia šį tinklą mažinanti jį modernizuodama bei optimizuodama. Tam tikri Vyriausybės projektai tikrai didino ir taip didelį viešojo sektoriaus biurokratinį aparatą. Šiuo metu galiojantys teisės aktai kartais stokoja konkretumo: kai uždaviniai, priemonės tikslams pasiekti, terminai yra nekonkretūs, tai dažniausiai yra atidedami arba įvykdomi paviršutiniškai. Į komisijas, atsakingas už Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus administravimo reformą bei naujų vadybos tendencijų diegimą viešajame sektoriuje, nėra įtraukti naujosios viešosios vadybos srities specialistai. Dalį naujosios viešosios vadybos principų savo veikloje jau gali taikyti vietos savivaldos institucijos, nes jie yra užfiksuoti galiojančioje norminėje bazėje. Žvelgiant sistemiškai į visus šiuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus matyti, kad pamažu rengiama viso viešojo sektoriaus, taip pat ir LR vietos savivaldos norminė bazė, kuri ateityje gali būti puikus teisinis pagrindas įgyvendinant, pritaikant naujus vadybos principus, taip pat ir naujosios viešosios vadybos pagrindinius principus.Reikšminiai žodžiai: Naujoji viešoji vadyba; Savivaldybių atsakomybė; New public management; Responsibility of local governance.
EN[...] Scientific literature in most cases writes the opinion that the New public management has no independent theoretical sources and that its theoretical base consists of two foundations: public opinion theory and management. Talking about standard basis, which regulates the dominating system of the local administration in the Republic of Lithuania, the author analyze only the acts of law that state the position of country about the dominating system of local administration. That is, law acts have to have stated in them the main reform aspects of the public sector. Noteworthy points of this strategy fixed in the law acts are: Country's long-term development strategy, Public administration expansion strategy as far as to year 2010, Lithuanian regional politics strategy to the year 2013 balanced National development strategy. Not less important are the other law acts like the Lithuanian Republic's Government program for the year 2004-2008, confirmed by some central government institutions and there carried out functions of decentralization and deconcentration conception with the realization of the first step of this conception by all confirmed means. Noteworthy those at this time working laws that regulate the local administration in Lithuanian Republic sometimes have arguing points, but how to efficiently install new management development in the public sector, by this means and in the local administration, are not presented. It seems that the present valid law acts are prepared with standard basis, which should help to install New public management model in the local administration system of the Republic of Lithuania. [From the publication]