Klausiamieji sakiniai publicistinio stiliaus tekstuose

LTStraipsnyje analizuojami klausiamieji sakiniai publicistinio stiliaus tekstuose. Tyrinėjant jų dažnį ir vartojimo polinkius svarbu tai, kad klausiamieji sakiniai gali teikti informaciją, o jų adresatas gali būti ir pats autorius. Klausiamųjų sakinių funkcijos sietinos su daugeliu parametrų, kurie rodo, kad pirminė šių sakinių vartojimo sritis yra dialogas. Publicistinio stiliaus tekstų dialogizavimo kryptis priklauso nuo jo atmainų; publicistinio stikliaus žanrinė sklaida paremta monologo ir dialogo santykiu tekste. Dialoginių žanrų (interviu, pokalbis) pagrindą sudaro stilizuotas dialogas, monologiniuose tekstuose klausiamieji sakiniai dažniausiai įeina į dialogizavimo fragmentus. Iš konkrečių tekstų aiškėja, kad publicistinio stiliaus tekstus vienija draugiško, pagarbaus pokalbio su adresatu nuostata, turint tikslą jį įtikinti, paveikti. Šią bendrą nuostatą padeda realizuoti kalbos priemonės, turinčios šnekiškumo atspalvį. Publicistinio stiliaus tekstų dialogizavimas monologą priartiną prie šnekamosios kalbos, bet jos nekopijuoja. Apibendrintina, kad publicistinio stiliaus tekstuose galima išskirti du kalbos priemonių sluoksnius, atitinkančius kalbos akto funkcijas. Vienos kalbos priemonės sietinos su informacijos perteikimu, kitos vartojamos polemikos teiginiams paryškinti. Pirmojo sluoksnio elementai teikia naują informaciją, antrieji traktuotini kaip verifikaciniai – perteikiantys reakciją į galimą adresato nuomonę. Funkcinei stilistikai svarbu, kad faktinė informacija siejama su standartine raiška, verifikaciniai elementai – su implicitiniu ar eksplicitiniu dialogu.Reikšminiai žodžiai: Funkcinė stilistika; Informacijos perteikimas; Informacijos verifikacija; Klausiamieji sakiniai; Publicistinis stilius; Teksto lingvistika; Functional stylistics; Interrogative sentences; Lithuanian; Mass media; Mass media texts; Redundancy of information; Text linguistics; Verification of information.

ENThe article analyses interrogative sentences in journalistic style texts. In exploring their frequency and use tendencies, it is important that interrogative sentences can provide information, while the author himself may be their target audience. The functions of interrogative sentences are associated with many parameters, which indicate that the primary use area of these sentences is dialogue. The dialogising direction of journalistic style texts depend on its strains; the genre dispersion of the journalistic style is based on the relation between monologue and dialogue in the text. The basis of dialogue genres (interview; talk) is formed by a stylised dialogue; in monologue texts, interrogative sentences are most often included into dialogising fragments. It appears from specific texts that journalistic style texts are united by the attitude of a friendly, respectful conversation with the target person, with the aim of convincing and influencing him. This general attitude helps to realise linguistic instruments of a colloquial form. The dialogising of journalistic style texts brings monologue closer to the spoken language, but does not copy it. To summarise, it should be said that in journalistic style texts, it is possible to distinguish two layers of linguistic instruments corresponding to the functions of a linguistic act. Some linguistic instruments are associated with the communication of information; others are used for highlighting polemic statements. The elements of the first layer provide new information, while elements of the second group should be interpreted as verificational ones – conveying response to the possible opinion of the target person. For functional stylistics, it is important that factual information is associated with standard expression, while verificational elements – with implicit or explicit dialogue.