Postmodernizmas, kapitalizmas ir regresyvi istorija posovietinėje arealybėje

LTStraipsnyje yra analizuojamas postmodernizmas, kapitalizmas ir regresyvi istorija posovietinėje arealybėje pasitelkiant heterotopijos, ektopijos bei arealybės sąvokas. Postmodernioje visuomenėje mus ištiko "epistemologinis lūžis". Daugybę socialinių, politinių bei ideologinių klausimų iškėlė totalitarizmo griūtis ir prasidėjusi "dainuojanti revoliucija". Dabartiniam lietuvių kultūros erdvėlaikiui yra būdingas kultūrinių įvykių polichroniškumas bei policentriškumas. Tokios vietos ir vietovės, kurių turinys yra grynai simbolinis ar įsivaizduojamas, fiksuoja reikšmės pokyčius arba nukrypimus. Postmodernioje vartotojų visuomenėje tokia "privati" sritis kaip geismas yra perkeliama į socialumo plotmę, o socialinės definicijos tokios, kaip socialinė klasė, antagonizmas yra pritaikomos privatumo plotmei. Posovietinėje arealybėje įprasta laiko tęstinumo (chronologijos) samprata virsta chroniškais praeities pasikartojimais, kurie sukuria nuolat regresuojančios istorijos modelį.Reikšminiai žodžiai: Postmodernizmas; Vartotojai.

ENThe article analyzes the post-Soviet context which is described in terms of heterotopia, ectopia and areality. These terms signify different sorts of places that refer to the imaginary or symbolic content. At the same time these places fix the change and displacement of signification: in postmodern consumer society social definitions (social class, antagonism) are displaced into the private sphere and vice versa: such "private" notions as desire belong to the social sphere. The common sense of time continuity (chronology) is displaced by chronical repetitions of the past, which produce the model of regressive history. [From the publication]