XVIII a. pabaigos – XIX a. Lietuvos didikų muzikos mecenatystės bruožai

LTNaudojant istorinį aprašomąjį ir lyginimo metodus straipsnyje aptariami kai kurie valstybingumo netekties metų bei carų valdomos Lietuvos didikų muzikos mecenatystės ypatumai. Ne vieną Lietuvos meno mecenatystės aspektą tiesiogiai arba kaip potemę yra tyrinėję lietuvių istorikai, dailėtyrininkai, architektai, muzikologai. Lietuvos meno, taip pat muzikos mecenatystę lietė giminingų sričių lenkų bei vokiečių specialistai. Nevengiant atsižvelgti į jau sukauptą mecenatystės tyrimų patirtį, susitelkiama ties siaura, tačiau itin reikšminga mecenatystės sritimi, stebima jos raida. Straipsnis paremtas Vilniaus archyvuose bei rankraštynuose aptikta dokumentine medžiaga. Išskirtiniais XVIII a. pabaigos - XIX a. Lietuvos didikų muzikos mecenatystės momentais tad tenka laikyti švietėjiškumą, lydėjusį bemaž visus muzikos mecenatystės reiškinius: muzikų ugdymą, profesinės veiklos, muzikos kūrybos protegavimą, liaudies muzikos kultūros tyrimų rėmimą. Visą minimą laiką didikų muzikos mecenatystė vyravo demokratiškosios atžvilgiu, išliko itin autonomiška Imperijos muzikos kultūros terpėje. Demokratėjančio turinio bei archajiškų formų samplaika, įdėmus vakarietiškų muzikos tradicijų paisymas, kultūrinis ambicingumas - taip pat minėtini didikų muzikos mecenatystės bruožai. Gyvavusi kaip ideali muzikos meno globos schema ir kaip bet kokia kitokia meno paramos arba aktyvaus sąlyčio su šia meno šaka forma, Lietuvos didikų muzikos mecenatystė yra įdomus, papildomų tyrimų vertas objektas.Reikšminiai žodžiai: Švietimas; Romantizmas; Didikai ir magnatai; Muzikos mecenatystė.

ENThe article reviews the musical patronage of Lithuanian noblemen during the Lithuanian Enlightenment and Romantic cultural periods. The patronage took the classical forms of promotion of the musical art, science, performance in every possible way and moral support. The music schools were founded, scholarships provided, and financial aid for those who studied abroad were given. In short, all professional activity was promoted. In the Lithuanian manors the noble families musical memory (the musical scores, musicological works, instruments) was accumulated. Noblemen took an initiative to organize concerts, musical theatre performances. The most common features of the musical patronage of the late 18th - early 19th-c. Lithuanian noblemen are considered to be early j democratization and attention towards education. The essential characteristics of music patronage in the Romantic period which corresponded to the tasks of Enlightenment were cultural ambitiousness, distinguished attention to the musical sphere, respect towards musicians and authors, partial democracy. [From the publication]

• Muzikologija / Musicology
• Menotyra / Arts