Vanda Juknaitė: iš naujo skaitoma būtis

LTPagrindinė Vandos Juknaitės kūrybos ašis – žmogaus būties, jo gyvenimo vertės, gyvybės ir mirties sankirta. Šis problematika jungia visus, tokius skirtingus savo raiška, kalbėjimo būdu, rašytojos kūrinius: romaną Šermenys, apysaką Stiklo šalis, dramą Formulė ir dokumentinę apysaką Išsiduosi. Balsu. Žiūrėjimas į pasaulį iš moters perspektyvos pačiai pagrindinei žmogaus gyvenimo gyvybės ir mirties sankirtai suteikia svarbiausią vertybinį statusą. Ši egzistencinė autorės pozicija leido jai pirmą kartą į mūsų literatūrą įvesti modernią, sąmoningai savo tapatybę bandančią apsibrėžti Mildą, atverti Moters, auginančios vaikus, egzistencinę vienatvę, Marijos apsisprendimais aktualizuoti tikėjimo Dievu problematiką ir epizodu su gatvės vaikais parodyti nepriklausomybės dešimtmečio sustabarėjusias gyvenimo formas. [Iš leidinio]

ENThe main creative axis of Vanda Juknaitė’s works is human existence, value of human life, the cross-section of life and death. This set of issues unites all of the writer’s works, so different in their types of expression, speaking tone: novel “Šermenys” [The Wake], short story “Stiklo šalis” [A land of glass], play “Formulė” [The formula], and documentary short story “Išsiduosi” [You will break]. Looking at the world from the perspective of a woman confers a normative status on the most important cross-section of a human life – that one between life and death. This existential position of the author allowed her to bring into our literature for the first time a modern Milda attempting to define her identity consciously, to reveal existential loneliness of a Woman raising children, to use Marija’s decisions to bring to the front the problem of believing in God and by using an episode with street children to show life forms that ossified during the decade of independence. Keywords: everyday being, existence, value, consciousness, choice.