Lietuvos grupių interesai Briuselyje: kelionėje be interesų grupių?

• Vilčinskas, Jurgis
• Vijeikis, Deividas

LTŠio straipsnio sumanymas išplaukia iš smalsumo aptarti ir patikrinti vieno iš didžiausių ES integracijos studijų autoriteto Ernsto Haaso teiginį, susijusį su populiariu integracijos „politinio persiliejimo“ efektu interesų grupių ir valstybės santykiams. E. Haasas teigia, kad gilėjant integracijai, esant akivaizdiems jos ekonominės naudos įrodymams bei mažėjant valstybės galimybėms reguliuoti ekonominius procesus, interesų grupės „perkelia“ savo lojalumą ir veiklą į supranacionalinį lygmenį. Tai apibrėžia keturias pagrindines šio straipsnio kryptis: a) išnagrinėti Lietuvos organizuotų interesų grupių institucionalizaciją kaip procesą, kurio metu interesų grupės struktūruoja savo veiklą ir kartu kuria atstovavimo interesams praktiką, normas ir tradicijas bei plečia atstovavimą interesams už politinės sistemos ribų, b) ištirti narystės ES poveikį valstybės ir interesų bendruomenės santykiams, c) įvertinti nacionalinės ir ES atstovavimo interesams arenų suderinamumą ir ex ante aptarti, kokios tai turės įtakos interesų raiškai ES, d) apsvarstyti, koks būtų glaudesnio interesų grupių įtraukimo į Lietuvos Europos politikos formavimą poveikis atstovavimui nacionaliniams interesams Europoje. Šį straipsnį taip pat galima vertinti kaip bandymą pasiūlyti gaires tolesniems Lietuvos interesų grupių institucionalizacijos ir europeizacijos tyrimams, kurie siekia įvertinti verslo, darbo ir viešojo interesų indėlį į Lietuvos Europos politikos formavimą. Straipsnis turi ir dar vieną tikslą – pateikti „inžinerinio“ pobūdžio rekomendacijas Lietuvos Europos politikos formuotojams. Jos remiasi prielaida, kad tik nuo sugebėjimų racionaliai, efektyviai bei įtraukiant kuo daugiau veikėjų į Europos politikos kūrimą priklausys Lietuvos intereso likimas Europoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Interesai; Institucionalizacija; Europeizacija; Interests; Institutionalisation; Europeisation.

ENThe idea for the article arose out of the curiousness to discuss and check the statement of Ernst Haas, one of the biggest authorities of EU integration studies, relating to the popular effect of “political overflowing” of integration to the relations between the state and interest groups. E. Haas states that as the integration progresses, with the obvious proof of its economic benefits and the reduction of the state’s possibilities to regulate economic processes, interest groups transfer their loyalty and activities to the supernational level, which defined four main directions for the article: a) studying of institutionalization of organized Lithuanian interest groups as a process, in which the groups structure their activities and develop the interest representation practice, norms, traditions and representation of the interests outside the boundaries of the political system, b) studying of the influence of EU membership on the relations between the state and the interest community, c) evaluation of compatibility of the national and EU interest representation arenas and ex ante discussion of its influence on the expression of interests within the EU, d) discussion of the influence of closer involvement of interest groups into shaping of Lithuania’s European policies on the national interests representation in Europe. The article could also be viewed as an attempt to suggest guidelines for further studies of institutionalization and Europezation of Lithuanian interest groups in order to evaluate the contribution of business, labour and public interests into shaping of Lithuania’s European policies.