Vidurio Europos tapatumas kaip politikos ir filosofijos problema

LTEmpirinių mokslų atstovai pripažįsta, kad egzistuoja savitas Vidurio Europos regionas. Tačiau filosofai kol kas neranda jokių reikšmingesnių idėjų tam savitumui įprasminti. Šiame regione tradiciškai mėgstamos filosofinės diskusijos apie Rytų ir Vakarų kultūros skirtumus, tačiau šiuo metu jos atsidūrė kultūrinio ir politinio diskurso nuošalyje. Apie Vidurio Europos tapatumą šiandien dažniausiai kalba politikos ir tarptautinių santykių specialistai. Tačiau jų samprotavimai nepadeda sukurti regionui reikšmingų vaizdinių. Vidurio Europos regionas šiuo metu pergyvena filosofinės vaizduotės krizę. Vyrauja natūralistinis Vidurio Europos tapatumo konstravimas kelias, pagrįstas gamtamokslinio mąstymo metodų perkėlimu į politiką. Tačiau toks mąstymo būdas Vidurio Europoje susiduria su gana dideliu pasipriešinimu. Šio regiono šalių politinio mąstymo tradicijos yra artimai susietos su diskusijomis apie kultūrą. Vakarų Europos šalys judėjo nuo valstybės tautos link, o Rytų ir Vidurio Europos kraštai - nuo tautinės kultūros politinės nepriklausomybės link. Ši aplinkybė regiono gyventojus pripratino prie kitokios politikos ir kultūros santykio sampratos negu Vakarų Europoje. Mentalitetų skirtumas leidžia tikėtis, kad, teikiant daugiau dėmesio kultūrai, samprotavimus apie regiono tapatumą galima iš geopolitinio natūralizmo lygmens perkelti į filosofinį lygmenį. [Iš leidinio]

ENIn the sphere of construing regional identity, political science can accomplish less than philosophy. Common regional identity can never be derived from scientific cultural studies conducted in certain countries. A new cultural and philosophical meaning can never be devised on the basis of political science. It can only be the end result of philosophical imagination. Scientists can present facts which bear proof of merely cultural and political affinity. However, so far they have failed to propose any more significant concepts or images for the future of Central Europe. Mere knowledge of empirical facts cannot be treated as a philosophical discovery. Both politicians and scientists can be aware of and handle an abundance of facts, and yet a philosophical idea is needed to bind all these facts into one coherent whole. In construing the identity of Central Europe, there is no need whatever to get involved in discussions about certain given objective facts, similar to objects studied by natural sciences. There are no natural characteristics, which could predetermine the perception of regional identity, irrespective of a moral awareness of its citizens. Morality is an independent motive of human conduct, which can exert influence on the perception of regional identity. Nevertheless, today it is one of the most unpopular subjects of geopolitical discussions. Geopoliticians claim that cultural and political identity of a region must be objectively predetermined, be it by geography, economy or military power. Political philosophers seem to be the only ones who can take a stand against such a naturalist perception of regional identity. [From the publication]