Apie antrąjį Kijevą, kurio taip ir nebuvo: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė lyginamosios istorinės imperijų sociologijos ir tarptautinių santykių teorijos retrospektyvoje

LTStraipsnis skirtas pastaruoju metu istorikų ir publicistų (G. Beresnevičius, A. Bumblauskas, S. C. Rowellas) iškeltai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valstybingumo imperinio pobūdžio problemai. Analizuojamos priežastys, kurios kliudė šią problemą nagrinėti tradicinėje istoriografijoje. Tai ekonominis redukcionistinis požiūris į imperializmą, būdingas marksistinei istoriografijai, tapatinantis ją su tam tikra formacinės istorijos laiptų schemos pakopa, ir hermeneutinė istoristinės istoriografijos metodologija, esmiškai susiejanti imperializmą su senovės Romos valstybingumo tradicijos paveldėjimu. Šiuolaikinių imperijų ir imperializmo tyrimų lyginamojoje sociologijoje, politikoje ir tarptautinių santykių teorijoje (Th. J. Barfieldas, B. Buzanas, M. Doyle'as, S. Eisenstadtas, R. Little'as, A. Motylis, I. Wallersteinas, A. Watsonas) idėjos panaudojamos atsakyti į klausimus: 1) ar LDK buvo imperija? 2) kokia imperija buvo LDK? Senoji Lietuvos valstybė apibūdinama kaip tipolo- giškai besiskirianti nuo senovės germanų ir vikingų sukurtų "barbarų karalysčių" patrimoninė imperija maitvanagis (angl. vulture empire), kuriai nepavyko transformuotis į pirminę (Th. J. Barfieldo prasme) imperiją. Tokios transformacijos sąlyga buvo visų senosios Rusios žemių suvienijimas LDK valdžioje - Vilniaus kaip antrojo Kijevo perspektyva, kuri buvo istorinė alternatyva faktiškai realizuotam Maskvos, kaip trečiosios Romos, imperiniam projektui. Sėkmei apleidus, LDK iš patrimoninės imperijos transformavosi į federacinę vienaluomę monarchiją, iki pat savo nepriklausomo valstybingumo pabaigos (1569 m.) išlaikiusią kai kuriuos būdingus imperijai bruožus. [Iš leidinio]

ENThe article deals with the problem of the imperial character of statehood of the Grand Duchy of Lithuania, raised by the later-day historians and publicists (G. Beresnevičius, A. Bumblauskas, S. C. Rowell) and analyzes the reasons, which hindered to study the problem in the traditional historiography. This is an economic reductionist view of imperialism, characteristic of the Marxist historiography and equaling it to a certain level of the step scheme of the formational history and to the hermeneutic historiography methodology, relating imperialism with inheritance of the ancient Rome’s statehood tradition. In the comparative sociology of modern studies of empires and imperialism, in politics and in the international relations theory (Th. J. Barfield, B. Buzan, M. Doyle, S. Eisenstadt, R. Little, A. Motyl, I. Wallerstein, A. Watson) the ideas are used in order to answer two questions: 1) was the Grand Duchy an empire? 2) What kind of empire the was Grand Duchy? The old state of Lithuania is characterized as a vulture empire, typologically different from the “barbarian kingdoms”, created by the ancient Germans and Vikings, which failed to transform into a primary empire (as defined by Th. J. Barfield). The condition for such transformation was the joining of all the lands of the ancient Russia within the rule of the Grand Duchy, i. e. the perspective of Vilnius as the new Kiev, which was a historical alternative to the actually implemented project of the empire of Moscow as the third Rome. After the luck desolated the Grand Duchy, it transformed from the vulture empire into a federate one-caste monarchy, which retained certain traits, characteristic of an empire till the very end of its independent statehood in 1569.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology