Kokia tarme šneka vepriškiai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kokia tarme šneka vepriškiai
In the Book:
Vepriai / vyriausiasis redaktorius Venantas Mačiekus. Vilnius: Versmė, 2010. P. 1065-1069. (Lietuvos valsčiai ; kn. 19)
Summary / Abstract:

LTTiriant vepriškių tarmės ypatybes atsižvelgta į gamtinių kliūčių (Šventosios ir Širvintos upių, miškų) įtaką gyventojų bendravimo galimybėms, administracinį suskirstymą (apskrities, valsčiaus, parapijų ribas), kalbinių ekspedicijų laiką (paskutinė ekspedicija, kurios duomenys analizuoti straipsnyje, vykdytą 2003 metais), taip pat kalbos faktų pateikėjų amžių ir socialines patirtis. Nustatant vepriškių šnektos vietą tarp kitų aukštaičių tarmių, labai svarbu išsiaiškinti bendrinės lietuvių kalbos dvigarsių an, am, en, em ir nosinių balsių ą, ę tarimą. Dabartinis senųjų dvigarsių an, am, en, em ir žodžio kamieno balsių ą, ę tarimas buvusio Veprių valsčiaus plote rodo, kad rytų aukštaičių ribą galima vesti kiek ryčiau nuo Veprių – maždaug pro Pakalnę (dešiniojoje Šventosios pusėje), Sukiniu (kairiojoje Šventosios pusėje). Ankstesniais (pavyzdžiui, Antano Baranausko) laikais ši riba galėjo eiti labiau į vakarus negu dabar. Minėtųjų dvigarsių ir balsių tarimas kaip bendrinėje kalboje (ir vakarų aukštaičių tarmėje) gana pastebimai keičia senesnįjį (būdingą rytų aukštaičių tarmei) tarimą. Dėl žodžio galūnių ą, ę vertimo balsiais u, i dešiniojo Šventosios kranto vepriškių šnekta laikytina vakarų aukštaičių šiauliškių pereinamąja šnekta su rytų aukštaičių panevėžiškių ypatybėmis, o kairiojo Šventosios kranto vepriškiai turi bendrų (pereinamųjų) ypatybių ir su pietų aukštaičiais, ir su rytų aukštaičiais širvintiškiais.Reikšminiai žodžiai: Balsis; Dvigarsiai; Fonetinė ypatybė; Garsai ą, ę; Vakarų aukštaičių šiauliškių patarmė; Veprių šnekta; Diphthongs; Northern West Aukštaitian dialect; Phonetic peculiarity; Subdialect of Vepriai; Vepriai subdialect; Vowel; Vowels ą, ę.

ENWhen studying the typical characteristics of Vepriai residents’ dialect, the influence of natural obstacles (the Šventoji and Širvinta rivers, forests) on residents’ communication possibilities, the administrative division (the boundaries of the county, rural district, parishes), time of linguistic expeditions (last expedition, the data from which is analysed in the article, took place in 2003), as well as the age and social experience of the providers of linguistic facts were taken into account. It is very important to find out the pronunciation of diphthongs an, am, en, em and vowels ą, ę in the standard language to establish the place of Vepriai residents’ dialect among other highlanders’ dialects. Current pronunciation of diphthongs an, am, en, em and vowels ą, ę in the stem of the word in the former area of Vepriai rural district shows that the boundary of eastern highlanders can be placed slightly more eastwards from Vepriai, approximately past Pakalnė (on the right bank of the Šventoji) and Sukinys (on the left bank of the Šventoji). Earlier (for example in the times of Antanas Baranauskas), this boundary could go more westwards than now. The pronunciation of the above mentioned diphthongs and vowels in the standard language (and the dialect of western highlanders) fairly notably changes former pronunciation (typical of eastern highlanders’ dialect). Due to the replacement of the word endings ą, ę with vowels u, i, Vepriai residents’ dialect on the right bank of the Šventoji should be considered a transitional dialect of Šiauliai western highlanders with features of Panevėžys eastern highlanders, and Vepriai residents on the left bank of the Šventoji have common (transitional) features with southern highlanders and Širvintos eastern highlanders.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/12464
Updated:
2013-04-28 17:29:54
Metrics:
Views: 33
Export: