Jėzaus kulto raiška XX a. I pusės Lietuvos religinėje dailėje

LTXX a. I pusėje visuose katalikiškuose kraštuose išpopuliarėjo Jėzaus – Gerojo Ganytojo, Švč. Jėzaus Širdies, Kristaus Karaliaus, Jėzaus tarp vaikų ikonografiniai tipai. Išganytojo meilę žmonėms įkūnijantys atvaizdai lyg ir nustelbė Jėzaus kančią perteikiančius siužetus (išimtis – Nukryžiuotojo atvaizdai). XIX a. pabaigoje – XX a. I pusėje bažnytinėje, ir ypač sepulkralinėje, dailėje buvo dažnas Jėzaus, nešančio kryžių, motyvas, tačiau jį pranoko ilgainiui itin pamėgtas Jėzaus maldos Alyvų kalne siužetas. Ši Jėzaus kančių kontempliacijai skirta tema, tapusi savotišku sentimentalumo, trivialumo sinonimu katalikiškoje dailėje, buvo labai patraukli tikintiesiems tiek Lietuvoje, tiek kitur. Svarbiausia minėtos temos kūrinių paplitimo priežastis buvo ta, kad XX a. tikintieji juose regėjo jiems labai artimą ir suprantamą Išganytojo pavidalą. E. K. Liškos, P. Delaroche, H. Hofmanno ir kitų mažai žinomų dailininkų paveikslų kopijos, patekusios į maldos ar privačius namus, skatino žmonių religingumą, žadino jų meilę Atpirkėjui. Stipriai unifikuoti Jėzaus maldai Alyvų kalne skirti atvaizdai, kuriais buvo primenama dėl žmonijos išganymo, Atpirkėjo prisiimtoji pasija, simbolizavo Jėzaus žmogiškumą ir gerumą. Šio siužeto kūriniai atitiko bažnytinei dailei keltą istorinės tradicijos laikymosi reikalavimą ir pagrindinę XX a. I pusės bažnytinio meno intenciją – diegti Viešpaties gailestingumo ir meilės idėją. Straipsnyje aptariami populiariausi XX a. I pusės Jėzaus ikonografiniai tipai bei Šv. Sosto įtaka Jėzaus garbinimo formoms. Nagrinėjama Švč. Jėzaus Širdies kulto sklaida Lietuvoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: XX a. I pusės pamaldumo tradicija; Šv. Sostas; Švč. Jėzaus širdis; Intronizacija; Bažnytinis jubiliejus; Paminklai; Kristus karalius; Kultas; Jėzaus kultas; Šv. Jėzaus širdis; Bažnyčios menas Lietuvoje XX a. I pusėje; Bažnytinis menas; Pamaldumas Lietuvoje; Cult of Jesus; Jesus Heart; Lord Christ; Enthronisation; Lithuanian church art of 20th c.; Church art; Religious practics in Lithuania.

ENLate in the 19th - first half of the 20th century all pictures representing the kindness and love of the Saviour to mankind became widely spread in the churches of all Catholic states and overshadowed the subjects pertaining to his Passion. The reason was a new social policy of the Church renewal program implemented by the Holy See. One of the ways to express this ideology and also the main form of devotion was the cult of the Holiest Heart of Jesus. Therefore the Holiest Heart of Jesus became the central theme of religious art in the 20th century. A special impetus for pictures and sculptures of this kind to appear in every church of Lithuania was given by the intronization acts of parishes, religious organizations and even of the country (1934), as well as the 1933-1935 jubilee of the church. A significant part of the images devoted to the Heart of Jesus or other related that got into the churches were not the original artistic creations. Most often they were copies or paraphrases of oleographs widely spread in the Catholic worlds or reproductions of other kinds of religious pictures. It is this production that most strongly influenced the form of devotion visualization in the first half of the 20th century. Since 1925, when Pope Pius XI announced the encyclical "Quas primas" in which the rights of Christ's reign were theologically substantiated and the holy day of Christ the King was introduced as a holyday of all Catholic organizations, the images of Christ the King began spreading in the churches. This subject reflects the then urgent problems of the Church: fight against laicism on the one hand and the successful expansion of Catholic missions throughout the continents on the other. [From the publication]