Mirtis LDK kultūroje XVI-XVIII a.

LTStudijoje siekiama aptarti įvairiapusę mirties suvokimo kaitą Europoje ir Lietuvoje XVI–XVIII amžiuje. Nagrinėjama, kaip per kelis šimtmečius keičiasi žmonių pasiruošimas mirčiai, kokia paties mirštančiojo ir artimųjų elgsena mirties akivaizdoje, kaip planuojamas gyvenimas po mirties. Nuo XVII amžiaus egzistavo „gerosios mirties“ vadovėliai, padedantys pasiruošti pavyzdingai sutikti mirtį. Iš viso XVII–XVIII amžiais LDK buvo išleista keliolika tokių leidinių, tarp jų keletas lietuvių kalba, kas rodo vadovėlių naudojimą įvairiuose sluoksniuose. Per visą LDK laikotarpį akivaizdžių pokyčių patiria ir artimųjų santykis su mirštančiu žmogumi, laidotuvių apeigos, atminimo išsaugojimo formos. Skirtingi jausmai deklaruojami mirštant artimam ir svetimam žmogui. Baroko epochoje atsiranda nusižeminimas, kuklių laidojimų prašymas, tačiau būtent šiuo metu išpopuliarėja ištaigingiausios „pompa funebris“ laidotuvių tradicijos. Mirties samprata stipriausiai ima keistis jau XVIII amžiaus pabaigoje. Apskritai mirties samprata LDK laikotarpiu artimesnė Viduramžių suvokimui negu šiandieniniam. Dažnas LDK gyventojas kur kas daugiau laiko skirdavo tiek savo sąžinės ataskaitoms ir gyvenimo apmąstymams, tiek mintims ir pokalbiams apie mirtį. Šiandieniniam žmogui mirtis neturi trukdyti gyventi, o anuometinis vadovavosi principu „Gyvenk taip, kad tinkamai pasiruoštum mirčiai“. Studijoje daugiausia dėmesio skirta katalikų apeigoms ir papročiams.Reikšminiai žodžiai: Ars moriendi; Gerosios mirties vadovėliai; Ideali mirtis; Katalikai; Kultūra; Laidotuvės; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Mirties supratimas; Mirtis; Naujieji amžiai; Pomirtinis gyvenimas; Protestantai; Testamentai; Viduramžiai; XVI-XVIII a. LDK kultūra; Ars bene moriendi; Ars moriendi; Catholics; Culture; Death; Dying and death; Funerals; Future life; GDL culture in the XVI-XVIII centuries; Ideal death; Protestants; The Grand Duchy of Lithuania; The middle ages; The new age; Wills.

ENThe study is aimed at discussing a comprehensive change in the perception of death in Europe and Lithuania in the 16th–18th centuries. It is analysed how people’s preparation for death changed over several centuries, what the conduct of a dying person and his family was in the face of death, how life after death was planned. Studybooks about a “proper death” existed from the 17th century. They helped to prepare for meeting death properly. In total, several dozens of such publications were published in GDL in the 17th–18th centuries, including several in Lithuanian. This shows the use of studybooks in different social classes. Obvious changes also take place in the relations between a dying person and his/her family, funeral ceremonies, forms of commemoration of the deceased throughout the entire GDL period. Different feelings were declared when a close person and a stranger died. In the Baroque epoch, humbleness, requests for modest funerals appeared, however pompous funeral traditions “pompa funebris” became popular namely at that time. The perception of death changed most at the end of the 18th century. In general, the perception of death in GDL was closer to the Medieval rather than modern perception. Most of GDL residents dedicated much more time to the reviews of their consciousness and contemplations about life, as well as thoughts and conversations about death. Death should not prevent a modern person from living, yet people of that time followed the principle “live the way which prepares you for death properly”. Catholic ceremonies and customs are the major focus of the study.

• Sociologija / Sociology
• Istorija / History