LTŠiame straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės mokslinės ir technologinės problemos yra susijusios su bendru moksliniu požiūriu į bendrojo lavinimo sistemos el. mokymosi turinio ir paslaugų sistemos (čia - skaitmeninės švietimo išteklių ir paslaugų bibliotekos, toliau - biblioteka) kūrimą. Nagrinėjimo objektas yra lankstus bibliotekos sudedamųjų dalių architektūros modelis, suteikiantis savo naudotojams individualizuoto mokymosi galimybių. Straipsnyje yra nagrinėjamas pagrindinių bibliotekos sudedamųjų dalių (t. y. mokymosi objektų) maksimalaus pakartotinio platesnio panaudojimo principas. Straipsnyje yra pristatomas bibliotekos modelis, grindžiamas diegiamomis modulinės architektūros mažesnių atvirojo kodo el. turinio ir paslaugų sudedamosiomis dalimis. Sudedamųjų dalių sąveikumas ir standartai yra pagrindiniai bibliotekos funkcionavimo veiksniai, todėl pagrindinis dėmesys straipsnyje buvo skiriamas bibliotekos sąveikumo gairių kūrimui. Pagrindiniai klausimai yra: kurie standartai turi būti naudojami, kodėl, t. y. aiškios gairės. Detaliau nagrinėjamas Lietuvos bibliotekos bendrojo lavinimo sistemos kūrimo atvejis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Skaimeninis mokymasis; Mokymosi ištekliai bibliotekose; Bibliotekų sistemos architektūra; Digital education; Education sources in a library; Library system architecture.
ENThe main scientific and technologic problems investigated in this work deal with the overall approach to creation of a flexible cost-effective e-learning content and services system (referred to as the Digital library of education resources and services, DLE) for primary and secondary education. The main topic here is a flexible architecture model of DLE components, providing learning customisation possibilities for its users. The principle of ultimate increase of the main DLE components (i.e. learning objects) reusability is considered. A DLE model based on modular architecture, as small as possible open source reusable e-content and e-services components is presented. Standards and interoperability are the key factors in the successful introduction of such kind of DLEs, and therefore attention in the work was focussed on investigating the possible interoperability framework for creating the architecture model of DLE components. The major issues here are the standards, the reasons for their use and a clear framework. The Lithuanian DLE for primary and secondary education, based of this approach, is presented in more detail. [From the publication]