Politinė globalizacija ir nacionalinės valstybės perspektyvos
LTGlobalizacija – vyraujanti šiuolaikinės pasaulio raidos tendencija. Politinė globalizacija susiejo daugumą pasaulio šalių, ekonominė globalizacija įtraukė į globalinę ekonomiką. Politinė ir ekonominė globalizacija sumažino nacionalinių valstybių kompetencijų ribas. Kultūrinė globalizacija sustiprino kitokių tradicijų sklaidą ir savųjų užmiršimą, masinės kultūros invaziją. Kad globalizacija neperaugtų į visišką nacijų niveliaciją, jai būtina atsvara. Su šiuo vaidmeniu susidoroti gali tik nacionalinė kultūra. Būtent nacionalinė kultūra formuoja ir puoselėja nacionalinius ir emocinius saitus, jungiančius bendruomenę ir dvasinį jos gyvenimo pagrindą. Lietuvai įstojus į euroatlantines struktūras, tautinės tapatybės (nacionalinio identiteto) klausimas tapo itin aktualus. Mokslinėje literatūroje vis dažniau keliamas ir nacionalinės valstybės ateities klausimas, prognozuojamos trys galimos kryptys – nuo nacionalinių vyriausybių galios nykimo iki augimo. Daugelis Lietuvos mokslininkų, politikų teigia, kad valstybės ir tautos ateitis yra pačios tautos rankose. Nacionalinės savivokos tyrėjo habil. dr. prof. R.Grigo požiūriu, dabartinė lietuvių tautos valstybė turi būti kuriama ir turėtų funkcionuoti laikydamasi kur kas aiškesnės strateginio jos plėtojimo vizijos – koncepcijos. Profesorius tiki itin civilizuota Lietuvos integracija į Europos valstybių bendriją. [Iš leidinio]
ENThe globalization is the prevailing trend of the modern world development. The political globalization related most of the world’s countries, the economic globalization involved them into the world’s economy. Both political and economic globalization reduced the limits of national competence of states. Cultural globalization increased the dissemination of other traditions and encouraged obliteration of nations’ own traditions and invasion of mass culture. In order for the globalization not to outgrow to complete leveling of nations, it needs a counterbalance, which role can be assumed only by the national culture, which forms and nurtures national and emotional relations, connecting the community the spiritual basis of the community life. Upon Lithuania’s accession to the Euro-Atlantic structures, the issue of the national identity became especially relevant. The issue of the future of the national state is raised in scientific literature ever so frequently, three possible directions are forecasted – from the decline of power of national governments to its growth. Most Lithuanian scientists and politicians state that the future of the nation and the state is in the hands of the nation itself. In the opinion of Habil. Dr. Prof. R. Grigas, a scholar of national self-perception, the present state of the Lithuanian nation must be developed and function in observance of a much more clear vision/concept of its strategic development. Professor believes in a very civilized integration of Lithuania into the European Community.
