Mykolo Krupavičiaus memorandumai sovietų ir vokiečių valdžiai

LTStraipsnyje tiriama žinomo krikščionių demokratų politiko kunigo Mykolo Krupavičiaus raštų, įteiktų valdžios įstaigoms 1940 ir 1942 m., atsiradimo aplinkybės ir turinys. 1940 m. spalį jis įteikė „Memorandumą katalikų su komunistais bendradarbiavimo reikalu“ aukščiausiems sovietinės Lietuvos vadovams ir netrukus pradėjo derybas su NKVD darbuotojais. Jose pasirodė kaip nepaprastai lankstus, pasirengęs didžiuliams kompromisams politikas. Nei M. Krupavičius, nei Lietuvos vyskupai niekada nekomentavo šių įvykių, todėl nežinia, kiek siūlyta politinė linija jiems atrodė reali, įmanoma. Memorandumo pasirodymas greičiausiai atspindi M. Krupavičiaus pastangas sugrįžti į politiką ir ordinarų pasimetimą, nežinojimą, kaip gintis nuo pradėto Bažnyčios persekiojimo. Analizuojant 1942 m. M. Krupavičiaus pasirašytus memorandumus (pirmajam generaliniam tarėjui Petrui Kubiliūnui, kartu su buvusiu prezidentu Kaziu Griniumi, liepos 13 d., ir „laišką kolonizacijos klausimu“ generaliniam komisarui A. Rentelnui, kartu su K. Griniumi ir buvusiu žemės ūkio ministru Jonu Aleksa, lapkričio 9 d.) aiškinamas jų autorystės klausimas. Abu dokumentus, matyt, inicijavo slapto Vyriausiojo lietuvių komiteto veikėjai, pasiūlę žinomiems politikams juos pasirašyti. Drąsiu protestu prieš Lietuvos kolonizavimą M. Krupavičius išlygino politinę pusiausvyrą, susigrąžino reputaciją ir galėjo pratęsti politinę veiklą lietuvių išeivijoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos krikščionių demokratų partija; Bažnytinė vyresnybė; Pasipriešinimas okupaciniams režimams; Memorandumai; Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II).

ENThe article investigates the circumstances of the appearance of the statements that Christian Democratic politician rev. Mykolas krupavičius presented to the authorities in 1940 and 1942. in october 1940 he presented “The Memorandum of Catholics on the Matter of Cooperation with the Communists” to members of the presidium of the supreme Council of the Lithuanian ssr, the Council of people‘ Commissars, and the Communist party Central Committee. in later talks with officials of the internal people’s Commissariat he appeared as an extraordinarily flexible, ready for huge compromises politician. in view of the absence of any commentaries by Krupavičius or the bishops of Lithuania, it is not known how much the proposed political line appeared real, possible. The appearance of the memorandum most likely reflects the efforts of krupavičius to return to political life and the confusion, uncertainty of Lithuania’s bishops on how to defend against the started persecution of the Church. in 1942 krupavičius wrote two statements: on July 13 together with former president Kazys Grinius a Memorandum to First Counselor general Petras Kubiliūnas and on november 9, 1941 together with grinius and former agriculture Minister Jonas Aleksa to generalkommissar adrian von renteln on the question of colonization. Both these documents, apparently, had been initiated by the secret supreme Committee of Lithuanians which asked known political figures to sign them. having signed the protest against the started german colonization of Lithuania and accordingly expelled to germany, krupavičius restored the political balance, restored his reputation and was able to continue his political activities among the Lithuanians living abroad. [From the publication]