Tautinės keistenybės tarpukario Lietuvoje

LTStraipsnyje aptariamos jaunos valstybės nacionalinės politikos pagimdytos masinės tautinės kultūros apraiškos. Pasitelkus faktografinio pobūdžio duomenis, bandoma atskleisti tautinio judėjimo atsiradimo priežastis ir nustatyti jo sklaidos bruožus. Pasirinkti tie veiklos aspektai (tautinių drabužių dėvėjimo ir liaudies šokių mada, liaudiškų papročių ir rankdarbių populiarinimas, šalies istorijos romantizavimas ir didvyrių kulto diegimas), kurie paliko ryškiausią pėdsaką Lietuvos kultūroje. Po sovietmečiu išsikerojusio romantizavimo tarpukario Lietuva daugelio akyse iškildavo kaip susipratusių piliečių visuomenė, gerai suvokusi savo misiją tuometiniame pasaulyje. Tačiau ne viskas anuomet klostėsi sklandžiai. Radikaliai nusiteikę tautininkai buvo įsitikinę, kad tik lietuvis gali suvokti nacionalinės savasties ypatumus ir juos plėtoti. Tarpukario lietuviams visą laiką reikejo priminti, kokiu sudėtingu laikotarpiu jie gyvena ir ką turi daryti, kad jų veikla būtų prasminga įtvirtinant tėvynės nepriklausomybę. Tautinė agitacija palietė įvairius socialinius sluoksnius. Tarpukariu diegti tautiškumo idealai vėl prasiveržė Lietuvai pakilus į kovą už nepriklausomybę. Knygynus užplūdo IV deš. leistų knygų apie Lietuvos istoriją ir tautos didvyrius fotografuotiniai leidimai. Atstatomi nepriklausomybės paminklai. Vėl masiškai pradėjo plisti tautiniai drabužiai, liaudies dirbiniai su tautine atributika. Ilgainiui tautinis romantizmas rimo ir įžengus į XXI a. daugeliui gali pasirodyti naivus tas idealizmas ir perdėtas praeities romantizavimas, kuris persmelkė tarpukario kultūrinį gyvenimą.Reikšminiai žodžiai: Tarpukario Lietuvos kultūra; Tautinis stilius; Tautiniai drabužiai; Žemės ūkio rūmai; Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjunga; Lietuvos skautai; Rankdarbiai.

ENThis article discusses manifestations of national mass culture that were inspired by the national politics of the young state. On the basis of archival material and periodical publications of the 1920-30s, attempt is made to expose various manifestations of the national movement and to determine their roots and characteristics of spread. The aspects that have left the deepest mark on Lithuanian culture are chosen for analysis. Much attention is devoted to the fashion of wearing the national costume, which stimulated the rise of folk crafts, and to the reborn interest in national dance, national foods, and national style handwork. Furthermore, the article provides an account of the encouragement of artistic activity among the scouts and rural youth grouped into Circles of the Young Farmers, and considers the issues of consistent romantization of the state's past and introduction of the cult of national heroes, which were viewed as subjects promoting patriotic feelings. The conclusion is made that the national movement engaged various groups of society and developed the stereotypes of the 'own' culture within the consciousness of the people. The civic consciousness of the citizens of the j Republic of Lithuania manifested itself during important historical moments (e.g., when the country was represented at world exhibitions ordinary citizens could express their opinion about them). The author holds the view that today it is important to be aware of the efforts made in the interwar years by public figures to return the national peculiarities to the culture of that time and to revalue them. [From the publication]