Idėjos ir struktūros architektūros istorijoje : disertacija

LTArchitektūros istorija Vakaruose ir Lietuvoje yra tyrinėjama įvairiais aspektais. Apie tokius reikšmingus architektūros elementus kaip šviesa, spalva, garsas ir vanduo yra buvę reikšmingų specializuotų studijų šių reiškinių sąveikos su vieno ar kito istorinio laikotarpio architektūros kūriniais aptarti. Tačiau iki šiol tokio pobūdžio tyrimai apsiribodavo siaurais, fragmentiškais, griežtai specializuotais žvilgsniais į atskirų kultūros istorijos tarpsnių architektūrą arba tokio buvo pabrėžiami tik tam tikri, labai specifiniai sąveikos tarp architektūros kūrinių ir to meto pasaulėžiūros aspektai. Todėl nėra pakankamai ištyrinėta atskirais istorijos tarpsniais vyravusių metafizinių, religinių ir filosofinių pažiūrų įtaka meninei architektūros raiškai. Nesant tokių tyrimų, neįmanoma adekvačiai rekonstruoti architektūros istorinės raidos vaizdo. Nagrinėjant architektūros istorijos ir teorijos problematiką Lietuvoje, akivaizdu, kad labiausiai trūksta darbų, kuriuose atskirais kultūros istorijos tarpsniais vyravusių šviesos, spalvos, garso ir vandens sampratų įtaka architektūros meno raidai būtų įvertinta sintetiškai, apibendrintai ir nuosekliai, pasitelkus idėjų istorijos tyrimo metodologiją bei tarpdisciplinių kultūrologinių tyrimų analizės principus. Tai paskatino gilintis į minėtų elementus santykius ir sąveikas su architektūra nuo seniausių iki moderniųjų laikų, pasitelkiant idėjų istorijos atveriamas tyrimo galimybes. Tokios problematikos ir tyrimo perspektyvos pasirinkimas turėtų papildyti ir pakoreguoti nusistovėjusį architektūros istorinės raidos vaizdinį. [eLABa]

ENThe history of architecture in Western countries and Lithuania is researched from various points of view. Such significant elements of architecture as light, color, sound, and water so far have been studied as far as their relation to the architecture of certain specific historical periods is concerned. However, up till now research of this kind was limited to deep, yet narrow, fragmented and specialized views of certain historical periods, or research projects were concerned with certain specific aspects of connections between works of architecture and metaphysical beliefs. Because of this, research of architectural history still lacks a thorough account of how metaphysical, religious, and philosophical worldviews affected the artistic expression of architecture of different periods. Without a sufficient amount of research of this kind, it is impossible to reconstruct a thoroughly consistent and more or less total view of the historical development of architecture. On the other hand, it strikes one as obvious that while the history and theory of architecture is being studied in Lithuania, we witness a lack of research work on the concepts of light, color, sound, and water that dominated during certain historic periods.Their impact upon the development of architecture needs to be analyzed and evaluated synthetically in a way that is consistent with a generalized approach, and with the help of research methods applied in the history of ideas and principles of analysis employed by culturology. The deficiency and inconsistency mentioned above should be a prod to the study of the relation of metaphysical, religious, and philosophical concepts to architectural practice from the past to modern times. This should be done applying the perspectives opened by the history of ideas. The choice of the problem and research perspective should enable the researcher to add to and readjust the conventional image of architecture’s historical development. [eLABa]

• Apmąstymai ir įžvalgos apie XX a. lietuvių estetikos istoriją / Juozas Mureika. Estetikos ir meno filosofijos transformacijos / sudarytojas Antanas Andrijauskas. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2005. P. 206-250.
• Architektūros ir dailės sąveika "Lietkoopsąjungos" pastato interjere / Indrė Gudelytė. Mokslas - Lietuvos ateitis. 2011, t. 3, Nr. 3, p. 124-130.
• Estetikos paieškos moderniųjų laikų fortifikacijoje / Ingrida Veliutė. Logos (Vilnius). 2009, 59, p. 215-222. 2009, 60, p. 176-181.
• Kultūros disciplina: meno ir humanitarinių mokslų sąveikos problemos / Vytautas Berenis. Naujoji Romuva. 2005, Nr. 4, p. 32-35.
• Kūrybinis miestas: mitai ir utopijos / Tomas Kačerauskas, Artūras Kaklauskas. Filosofija. Sociologija. 2014, t. 25, Nr. 3, p. 190-199.
• Spalva naujojoje Vilniaus architektūroje / Romualdas Kučinskas. Urbanistika ir architektūra. 2009, t. 33, priedas, p. 316-322.
• The Changing urban culture and the role of water in an urban environment - the case of Vilnius / Antanas Stančius. Kultura i wartości. 2016, 20, p. 71-94.
• Theory of architectural proportions, judgments and Lithuanian architecture / Almantas Liudas Samalavičius. Symmetry: culture and science. 2018, vol. 29, iss. 3, p. 409-422.
• Vilniaus Sereikiškių parkas : išlikimo drama / Konstantinas Jakovlevas-Mateckis. Kultūros barai. 2010, Nr. 9, p. 19-29.
• Частное пространство как индикатор социально-экономических изменений в конц XIX века / Юозапас Пашкаускас. Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI-XIX веках : сборник научных статей подготовлен на основе докладов участников международной конференции, состоявшейся в Институте истории Литвы 8-9 октября 2014 г. / составитель Тамара Байрашаускайте. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. P. 343-362.