LTKnygoje įvairias aspektais nagrinėjamas basųjų karmelitų dvasinis palikimas, jo įamžinimas įvairiose kultūros paveldo formose. Autorė analizuoja basųjų karmelitų gyvenimo, jų dvasinės ir fizinės aplinkos aspektus: vienuolijos steigimąsi ir dvasinę tradiciją, raštiją, visuomeninius santykius ir architektūrą. Svarstomos karmelitų kilmės, vienuolių pašaukimo, laikysenos pasaulio akivaizdoje problemos, pristatomi ir analizuojami laidotuvių pamokslai, romietiškojo pavyzdžio bažnyčios. Antros dalies skyriuose atskleidžiama, kaip dailės kūrinius suvokė basieji karmelitai, kaip tie kūriniai funkcionavo kasdieniame konventų gyvenime. Santykį su menu liudija rašytiniai šaltiniai ir kai kuriuose vienuolynuose išlikęs menas. Autorės manymu, basųjų karmelitų meno sampratai labai svarbi vizijos ir atvaizdo, religinės ir meninės patirčių sąveika. Trečioje dalyje išskirtos „kūno ir kraujo“, „puošnumo“ ir „mistinės patirties“ estetinės-religinės plotmės, susijusios su Kristaus, Marijos ir šv. Teresės atvaizdais. Autorės teigimu, Kristaus kančios apmąstymų tekstuose, kaip ir ją vaizduojančiose statulose bei paveiksluose, į pirmą vietą iškyla kūniškumo ir įtaigumo pradai, Marijos paveikslą pamoksluose bei giesmėse, kaip ir dailės kūriniuose, lydi puošnumo ir šviesos savybės, asocijuojančios su viduramžiška prabangos ir spindesio estetika. Šv. Teresės kultą liudijantis tekstai, kaip ir atvaizdai, persmelkti ekspresyvios mistinės patirties retorikos. Knygos pabaigoje analizuojamos Vilniaus Sv. Teresės bažnyčios freskos kaip basųjų karmelitų dvasinio gyvenimo modelis.Reikšminiai žodžiai: Baroko architektūra; Baroko dailė; Baroko religinė literatūra; Basieji karmelitai; Ikonografija; Karmelitų dvasingumo tradicija; Kristaus kančios atvaizdai; Marijos atvaizdai; Meninis palikimas; Pamokslai; Sienų tapyba; Šv. Jonas nuo Kryžiaus; Šv. Teresė Avilietė; Šv. Teresės Avilietės kultas; Šv. Teresės bažnyčia Vilniuje; Baroque architecture; Baroque art; Baroque religious literature; Cult of st. Teresa; Cultural heritage; Discalced Carmelite; Discalced Carmelites; Iconography; Images of Mary; Images of the Passion of the Christ; Mural painting; Sermons; Spiritual tradition of the Discalced Carmelite; St John of the Cross; St Teresa of Avila; St. Teresa's Church in Vilnius.
ENDiscalced Carmelites’ spiritual heritage and its commemoration in various forms of cultural heritage are examined in various aspects in the book. The author analyses the aspects of Discalced Carmelites’ life, their spiritual and physical environment: the establishment of the monkhood and spiritual tradition, script, social relations and architecture. Problems of Carmelites’ origin, monks’ devotion and posture in the global context are considered, funeral sermons, churches of Roman model are presented and analysed. The chapters of the second part reveal how pieces of art were perceived by Discalced Carmelites, how these pieces of art functioned in convents’ daily life. The relation with art is testified by written sources and art surviving in certain monasteries. According to the author, the interaction between the vision and reflection, religious and artistic experiences are very important for Discalced Carmelites’ perception of art. The aesthetical-religious dimensions of “flesh and blood”, “splendour” and “mystical experiences”, related to the reflections of Christ, the Blessed Virgin Mary and Holy Trinity are distinguished. According to the author, the germs of flesh and suggestibility emerge in the first place in the texts on contemplations about Christ’s martyrdom, as well as in the statues and paintings depicting it. The portrait of Mary is accompanied by the splendour and lightness, which are associated with medieval luxury and aesthetics of glow, in sermons and canticles, as well as in pieces of art. The cult of St. Teresa is witnessed by both texts and reflections, soaked with rhetoric of mystic experience. Frescos in the Church of St. Teresa in Vilnius are analysed as a model of Discalced Carmelites’ spiritual life at the end of the book.