Priešmokyklinio amžiaus dvikalbių vaikų lietuvių kalbos gebėjimų ugdymas : disertacija

LTDisertacijoje analizuojama literatūra, kurioje apžvelgiamos dvikalbystės ir dvikalbių vaikų kalbinės komunikacijos ugdymo teorinės prielaidos, išryškinami šiuolaikinės lingvistikos teoriniai pasiekimai bei kalbų mokymo metodinė patirtis, aptariami dvikalbių vaikų valstybinės kalbos ugdymo sociokultūriniai pagrindai. Disertacinio tyrimo objektas – priešmokyklinio amžiaus dvikalbių vaikų lietuvių kalbos gebėjimų ugdymas; tyrimo problema – kalbinės veiklos organizavimo ir skatinimo, taikant komunikacinį ugdymo metodą, pedagoginės sąlygos. Tyrimo tikslas – sukurti ir teoriškai bei empiriškai pagrįsti antrosios lietuvių (valstybinės) kalbos gebėjimų komunikaciniu metodu paremtą ankstyvojo ugdymo sistemą, atskleisti jos panaudojimo optimalias sąlygas. Tyrimo hipotezė: Dvikalbių vaikų lietuvių kalbos ugdymo procesas veiksmingas, jei: 1) tenkina komunikacinį kalbų mokymo modelį; 2) organizuota kalbinė sąveika pagrįsta specialia kryptinga ugdomąja veikla; 3) ugdomas gebėjimas orientuotis kalbinėje situacijoje; 4) skatinami kalbinės saviraiškos gebėjimai. Diagnostinio tyrimo metu ištirtas priešmokyklinio amžiaus dvikalbių vaikų lietuvių kalbos saviraiškos lygis ir ypatumai, atskleistos dvikalbystės formavimosi šeimoje prielaidos, išanalizuotos ikimokyklinio ugdymo pedagogų nuostatos ugdyti dvikalbių vaikų lietuvių kalbos gebėjimus, apžvelgiama eksperimentinio ugdymo socialine pedagogine aplinka. Atliktas ugdomasis eksperimentas patvirtino hipotezę apie dvikalbių vaikų lietuvių kalbos ugdymo proceso veiksmingumo sąlygas. Jo rezultatai liudija, jog sąmoningos komunikacijos principas, kuriuo grindžiamas komunikacinis kalbų mokymo modelis, yra pagrindinis lingvodidaktikos teiginys, kuriuo remiantis pasiekiama gero valstybinės kalbos išmokimo kalbų interferencijos sąlygomis. [LMT]

ENThe system for teaching/learning of the Lithuania language as the statė language in the statė school and pre-school education institutions has been rapidly developed; education institutions have been in search for methods of teaching children of different nationalities to act as active citizens of Lithuania, simultaneously fostering and promoting their own ethnical culture. The Lithuanian Education reform emphasises formation of national minorities' civic and national identity, and the Law on Ethnic Minorities provides for all citizens' rights and possibilities to integrate into the cultural and sočiai life of Lithuania. Efforts to ensure teaching of the statė language are manifested in a number of laws, resolutions and programmes: the Law on the State Language, the Programine of Teacher Training for National Minorities Education Institutions, resolutions of the State Commission of the Lithuanian Language, activiry of Lithuanian language teaching centres, etc. The importance of the Lithuanian language learning itself is not questioned. Not knowing the statė language, a person has limited possibilities in the life of socium: to work with clients (in statė or private service), to receive and disseminate relevant information and materialise their abilities in the activity of interest circles and leisure centres. Knowledge of languages leads to tolerance and cooperation manifested through acceptance of ethnic, traditional and cultural practises, strengthening of ethnic communities harmony and establishment of close linkage between the statė and minorities. Thus, insufficient command of the Lithuanian language may hinder a successful integration of ethnic minorities into political, economic and cultural life of the county as well as to multicultural world space.Integration processes of the modern vvorld necessitate communication with people of different nationalities speaking other languages but living vvithin the šame world. A constantly grovving variety of multilingual world, more and more children occur in a multilingual environment. The contemporary epoch is characterised by enhancement of close economic, scientific, cultural, technical and political contacts among countries and continents, which also promotes a wider analysis of multilingualism-related problems. [eLABa]

• 5-7 metų vaikų dorinių vertybinių raiškos pradmenys / Placida Jasiūnaitė. Pasaulis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos. 2014, t. 5, d. 1, p. 130-149.
• Dorinių vertybių raiška 5–7 metų vaikų elgesyje / Placida Jasiūnaitė. Acta paedagogica Vilnensia. 2014, t. 33, p. 148-161.
• Grįžusių emigrantų vaikų kalba: kelios įžvalgos / Lina Bikelienė, Rita Juknevičienė, Nida Poderienė, Joana Pribušauskaitė, Aurelija Tamulionienė. Verbum. 2022, t. 13, 1 pdf (13 psl.).
• Ikimokyklinio amžiaus dvikalbių vaikų kalbų ugdymo realijos: Lietuvos patirtis pasauliniame kontekste / Aldona Mazolevskienė, Sigita Montvilaitė. Pedagogika. 2007, 87, p. 126-131.
• Ikimokyklinio amžiaus vaikų tautinio identiteto formavimo(si) ypatumai emigracijoje / Aldona Mazolevskienė, Sigita Montvilaitė. Pedagogika. 2013, 109, p. 33-38.
• Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kalbėjimo edukaciniai bruožai / Laimutė Kardelienė. Pedagogika. 2006, 83, p. 161-166.
• Kūdikių namų vaikai: ankstyvųjų rašinėjimų ypatumai / Audrė Preikšaitienė, Vitolda Sofija Glebuvienė. Pasaulis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos. 2014, t. 5, d. 1, p. 190-209.
• Lietuvos švietimo reforma : ikimokyklinio ugdymo turinio ir pedagoginių technologijų kaita 1988-2008 m. / Ona Monkevičienė. Mokytojų ugdymas. 2009, Nr. 12, p. 104-120.
• Multilingualism in Lithuanian pre-school education institutions: situation, issues, prospects / Jurgita Lenkauskaitė, Daiva Malinauskienė. Hungarian educational research journal. 2023, vol. 13, no. 3, p. 366-384.
• Priešmokyklinio amžiaus vaikų vaidybos gebėjimų ugdymas / Vida Kazragytė. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2008. 191 p.
• Search for models of young children's bilingual education and possibilities for their application / Aldona Mazolevskienė, Sigita Montvilaitė. Spring University. Changing education in a changing society. 2008, 1, p. 79-84.