LTValstybinės bibliografinės apskaitos siekis ilgainiui tapo tarptautine programa, kurią sudarė UNESCO kartu su IFLA, siekdamos sukurti pasaulinę bibliografinės apskaitos sistemą, panaikinti katalogavimo procesų dubliavimą, pagerinti prieigą prie šios informacijos. 1992 m. Lietuvos dokumentų bibliografinės apskaitos funkcija buvo perduota Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekai (LNB), kurioje siekiant ekonomiškiausių organizacinių sprendimų bei pertvarkant šį darbą pagal UNESCO ir IFLA rekomendacijas buvo įkurtas Bibliografijos ir knygotyros centras, o 1993 m. numatyta formuoti atskirą Nacionalinės bibliografijos duomenų banką (NBDB). Publikacijoje pateikiama valstybinės bibliografijos apskaitos organizacinę bei funkcinę struktūrą formuojančių veiksnių: įstatyminės bazės, išteklių, standartų, produktų, bibliografinės informacijos duomenų banko analizė ir dinamika. Straipsnyje apžvelgti reikšmingiausi valstybinės bibliografijos produktai. Nuo 2003 m. naudojant NBDB įrašus leidžiamos "Bibliografijos žinios. Straipsniai" , rengiamas leidinys "Lituanika", retrospektyviosios bibliografijos leidiniai, išleisti penki lietuviškųjų slapyvardžių kontroliniai sąrašai, fundamentalus dvitomis lietuviškos spaudos iki 1990 m. slapyvardžių sąvadas "Lietuviškieji slapyvardžiai" (2004), 1998 m. parengus ir išleidus "XVII a. Lietuvos lotyniškų knygų sąrašą", toliau rengiamas XVIII a. Lietuvos lenkiškų knygų kontrolinis sąrašas, kaupiama judaikos bibliografinių įrašų duomenų bazė. NBDB šiuo metu yra likęs vienintelis išsamios informacijos apie Lietuvos spaudą ir leidėjus šaltinis.Reikšminiai žodžiai: Bibliografinė apskaita; IFLA; Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; Lietuvos valstybinė bibliografijos apskaita; Nacionalinė bibliografija; Nacionalinės bibliografijos duomenų bazė; Rekomendacijos; Spauda; Bibliographic control; Guideline; IFLA; Lithuanian national bibliographic control; Martynas Mažvydas National Library of Lithuania; National Bibliographic Data Bank; National bibliography; Printing.
ENOver time, the purpose of the national bibliographic record-keeping has become an international programme, developed by UNESCO and IFLA to create a global bibliographic record-keeping system, eliminate duplication of cataloguing processes and improve access to this information. In 1992, the function of bibliographic record-keeping of Lithuanian documents was delegated to Martynas Mažvydas National Library of Lithuania (NLL), where the Centre of Bibliography and Book Science was established to achieve the most cost-efficient organisational solutions and harmonise these activities with UNESCO and IFLA recommendations, and it was planned to develop a separate National Bibliographic Data Bank (NBDB) in 1993. The publication provides the analysis and dynamics of the factors, forming the organisational and functional structure of national bibliographic record-keeping: legal framework, resources, standards, products, bibliographic information data bank. The article reviews the most significant products of national bibliography. Since 2003, NBDB entries were used for publication of “Bibliografijos žinios. Straipsniai” [“Bibliographic Knowledge. Articles”], preparation of “Lituanika” and publications of retrospective bibliography, five check-lists of Lithuanian pseudonyms and a fundamental two-volume collection of Lithuanian pseudonyms in Lithuanian press till 1990 “Lietuviškieji slapyvardžiai” (2004).