Lietuvos gyventojų informuotumas ir pasitikėjimas privalomojo sveikatos draudimo sistema
LTPo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pasirinktas sveikatos priežiūros finansavimas iš esmės pakeitė Lietuvos sveikatos sistemą, kuri iš integruoto modelio perėjo į sutarčių arba draudiminės medicinos modelį. Tyrimo tikslas – ištirti nuolatinių Lietuvos gyventojų informuotumą ir pasitikėjimą privalomojo sveikatos draudimo sistema bei nustatyti reikšmingus vienerių metų pokyčius.Pirmasis tyrimas vykdytas 2009 m., antrasis – po metų, kasmet apklausiant po 1067 nuolatinius Lietuvos gyventojus nuo 18 metų amžiaus (atsako dažnis buvo atitinkamai – 68,2 proc. ir 66,6 proc). Apklausai naudotas tiesioginio interviu metodas. Duomenys analizuoti SPSS 16.0 for Windows programa. Statistiškai reikšmingiems skirtumams tarp sociodemografinių tiriamųjų charakteristikų nustatyti naudoti Chi kvadrato (x2) kriterijus ir dispersinė analizė ANOVA, statistiškai reikšmingiems skirtumams tarp dviejų porinių kintamųjų nustatyti naudotas z statistinis kriterijus. Gyventojų teigimu, Konstitucinė teisė į sveikatos priežiūrą daugumai jų užtikrinama tik iš dalies, tačiau per metus padaugėjo manančiųjų, jog ši teisė jiems yra visiškai garantuojama. Padaugėjo respondentų, teigiančių, kad sprendimai dėl šalies sveikatos priežiūros priimami neatsižvelgiant arba mažai atsižvelgiant į pacientų interesus. Trečdalis respondentų buvo įsitikinę, kad už visą sveikatos priežiūrą Lietuvoje reikia mokėti, legaliai arba nelegaliai, ir nurodė, kad per metus "atsilygino" vieną ar keletą kartų, dažniausiai užgydytojo-specialisto konsultaciją.Daugiau kaip 80 proc. gyventojų, ypač jauniausio ir vyriausio amžiaus, neturi informacijos apie originalius ir generinius vaistus, jų kokybę, skirtumus bei panašumus. Beveik kas antras žmogus iš viso nežino apie sveikatos draudimo lėšų panaudojimą, o kas trečias sveikatos draudimo funkcijas sieja su socialiniu draudimu. Aukščiausiai vertinamos reabilitacijos įstaigų paslaugos, žemiausiai – slaugos ligoninių; pasitikėjimas privalomojo sveikatos draudimo sistema didesnis nei vidutinis – 6,42 balo iš 10. Šalies gyventojų informuotumas apie privalomojo sveikatos draudimo sistemą yra nepakankamas; pasitikėjimas, kaip asmeninis pojūtis, yra aukštas, tačiau per metus reikšmingai sumažėjo, tuo tarpu visuomenėje vyraujantis pasitikėjimas sveikatos draudimo sistema yra aukštas ir nekintantis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Informuotumas; Pasitikėjimas; Privalomasis sveikatos draudimas; Sveikatos priežiūros kokybė; Vaistai; Confidence; Knowledge; Mandatory health insurance; Medications; Quality of health care.
EN[...] The aim of study was to investigate knowledge of and confidence in the national mandatory health insurance system and to measure significant changes in a one year period among Lithuanian citizens. The study was based on the survey first conducted in 2009 and repeated in 2010. Both surveys included participants aged 18 and over (response rate - 68.2% and 66.6% respectively). 1067 citizens, representing the entire population of Lithuania were selected and interviewed. […] The results revealed that majority of participants viewed the constitutional guarantee of the right to health service as "partially provided", although this opinion improved in one year. During the second survey, more residents recognized that decisions regarding health care provisions were made regardless of or with little public consultation. One third of participants were convinced that all health services in Lithuania were related to out-of-pocket expenses, legally or illegally, and had made such payments once or several times within the past 12 months. More than 80% of citizens, especially the youngest and the eldest, were not aware of the differences, quality or similarities between brand name and generic medications. […] Nevertheless, confidence in the mandatory health insurance system is higher than average - 6.42 out of 10. The knowledge of the mandatory health insurance system in Lithuanian citizens is not sufficient, level of personal confidence is high but decreased within one year, level of public confidence in mandatory health insurance system remains high. [From the publication]
- Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas ir išlaidas lemiančių veiksnių analizė / Vaida Kalinauskaitė, Daiva Beržinskienė. 14-osios jaunųjų tyrėjų tarptautinės mokslinės konferencijos "Ekonomika ir vadybos aktualijos" mokslo straipsnių rinkinys' 2014. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2014. P. 120-130.
- Pacientų dalyvavimo sveikatos apsaugos sistemoje įvertinimas / Danguolė Jankauskienė, Rasa Ališauskienė, Ramunė Navickienė, Ramunė Vaitkevičienė. Visuomenės sveikata. 2008, Nr. 3 (42), p. 15-24.
