Modernizmas ir XX a. Lietuvos choreografija

LTChoreografijos istorijoje naujos plastinės kalbos intonacijos pasirodė XX a. pr. ir buvo susijusios su Rusijos baleto kultūros transformacijomis. Straipsnyje apžvelgiamas modernaus šokio elementų poveikis XX a. Lietuvos choreografijai, įvertinami ryškiausi atskirų Lietuvos choreografų darbai, atskleidžiama modernumo bei šiuolaikiškumo sąvokų kaita ir transformacijos, išryškėjusios XX a. II pusėje. Mėginant apčiuopti ryškesnius moderniosios XX a. I pusės choreografijos ir Lietuvos baleto istorijos ryšius, prisimenami ir Valstybės teatre dirbę rusų menininkai - baletmeisteris N. Zverevas bei šokėjai V. Nemčinova ir A. Obuchovas. Alternatyvaus klasikiniam baletui moderniojo šokio Lietuvoje nebuvo kam kurti. Nuo XX a. vidurio, Lietuvą inkorporavus į Tarybų Sąjungą, modernizmo plastiniai eksperimentai visose kūrybos srityse tapo nepageidaujami. Dėl šių priežasčių Lietuvos choreografijoje net nebuvo mėginimų ieškoti naujoviškos plastinės formos. Todėl XX a. Lietuvos choreografijoje modernizmas bei su juo susijusi plastinė estetika pasireiškė kaip viena iš meninės mąstysenos galimybių, kuri niekada neįgavo ryškios alternatyvos bei kraštutinio eksperimento pavidalų. Dažniausiai modernizmo link sukdavo atskiri sceninio šokio kūrinio - spektaklio - elementai (choreografija, muzika, scenografija), o nuo XX a. 9-ojo deš. moderniosios kūrybos principai ištirpo postmoderniosios kultūros srovėje ir šiandien vis dažniau derinami su kitomis šokio (klasikinio, pramoginio, klubinio) ar judesio apskritai (akrobatika) formomis bei šiuolaikinių teatrinės kūrybos išraiškos priemonių visuma.Reikšminiai žodžiai: Baletas; Moderni choreografija; šiuolaikinis šokis; The Ballet; The Modern Choreography; The Modern Dance.

ENNew plastic language tones emerged in the history of choreography in the beginning of the 20th century and were related with the Russian ballet culture transformation. The article provides an overview of the influence of modern dance elements on Lithuanian choreography of the 20th century, evaluates the most prominent works of individual Lithuanian choreographers and reveals the changes and transformations of concepts of modernity in the second half of the 20th century. When making attempts to grasp more prominent relations between the modern choreography of the 1st half of the 20th century and the history of Lithuanian ballet, the Russian artists, i. e. the ballet-master N. Zverev and dancers V. Nemchinova and A. Obuchov, who worked in the State Theatre, are remembered. There were no people to create a modern dance, alternative to the classical ballet in Lithuania. Starting from the middle of the 20th century, when Lithuania was incorporated into the Soviet Union, any modern plastic experiments became undesired in any creative area. Due to the said reasons no attempts to search for new plastic forms were made in Lithuanian choreography therefore the modernism in Lithuanian choreography in the 20th century and the related plastic aesthetic manifested as one of artistic thinking possibilities, which never became a prominent alternative or an extreme experiment. Most frequently individual elements of a staged dance show turned towards modernism (choreography, music, scenography) and starting from the eighties of the 20th century the modernist principles disappeared in the postmodern trends and today they are more and more frequently matched with other forms of dancing (classical, club, ballroom) or movement as a whole (acrobatics) as well as with the totality of the modern tools of theatric expression.