Asmeninė Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus biblioteka

LTŽemaičių vyskupas M. Valančius (1801–1875) į istoriją įėjo ne tik kaip Lietuvos Katalikų Bažnyčios gynėjas nuo rusifikacijos, bet ir daugelio knygų autorius bei leidybos projektų iniciatorius, puikiai suvokęs spausdinto žodžio galią vertybines orientacijas sparčiai keičiančioje Lietuvos visuomenėje. Tačiau, kitaip nei jo pirmtakai Varniuose ir Alsėdžiuose, jis skeptiškai žvelgė plintančią „knygomaniją“, jo nuomone, besaikį ir betikslį knygų skaitymą ir kolekcionavimą, kuriuo užsikrėtė ir daugelis dvasininkų luomo atstovų. Straipsnyje, remiantis išlikusiais knygų egzemplioriais, aptariama Valančiaus asmeninė biblioteka, jos komplektavimo šaltiniai, knygų ženklai, mėginama atskleisti vyskupo „daugiaveidžio“ skaitymo pomėgius. Todėl grįžtama prie prof. L. Vladimirovo nagrinėtos Valančiaus marginalijų Kražių kolegijos bibliotekos knygose temos. Daroma išvada, kad socialinės komunikacijos ir kultūrologine prasme Valančius atstovavo veikiau sakytinei nei rašytinei (knygos) kultūrai, nors intuityviai suvokė jos reikšmę iš letargo miego bundančiai lietuvių tautai. Gyvenime besivadovaudamas „pavyzdžio teorija“, Valančius visas jėgas atidavė tam, kad įtvirtintų krikščionišką ir dievobaimingą lietuvių gyvenimo būdą. Todėl asmeninę jo biblioteką, be kelių išimčių, galima pavadinti parankiniu ir „asketišku“ knygų rinkiniu, tetarnavusiu ganytojiškiems ir liaudies švietimo tikslams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asmeninė biblioteka; Asmeninės bibliotekos; Asmenybės; Knygos istorija; Knygos kultūra; Knygos nuosavybės ženklai; Lietuviškos knygos; Motiejus Valančius; Skaitymas; Įrašai; Žemaitija (Samogitia); Book culture; Book history; Book ownership marks; Lecturing; Lithuanian books; Motiejus Valančius; Personal libraries; Personal libray; Personalities; Records; Samogitia.

ENThe Bishop of Žemaitija (Samogitia) Motiejus Valančius (1801–1875) not only defended the Catholic Church of Lithuania from russification, but was also the author of many books and the initiator of publishing projects. He apprehended the power of the printed word on the valuable orientations of rapidly changing Lithuanian society. But not as his forerunners in Varniai and Alsėdžiai, he looked sceptically at the spreading "bookmania" and in his opinion boundless and aimless reading and collecting of books among the priests and other social groups. So the personal library of the Bishop as compared with these of J. Ch. Gintila or S. Daukantas was not numerous and rich. There were some Lithuanian books, which were necessary for the Lithuanistic publishing activity, the collection of homilies, the serious theological treatises. M. Valančius didn't have his own exlibris, he marked books with handwritten property records in Polish an Latin, only Directorium horarum distinguish itself with splendid binding. From the standpoint of social communication and culturology M. Valančius represented rather verbal than written culture, although he instinctivelly apprehended it's importance for the Lithuanian nation awaking from the letargy. Following the "theory of example" in his life M. Valančius delivered all his strenght to consolidate Christian and pious way of life of the Lithuanians. So his own library, with some exceptions, can be called "ascetic" collection of books at hand, which was only instrumental for his pastoral and educational tasks. [From the publication]