Vaiko sukurta pasaka - jo vidinio pasaulio pažinimo palydovė

LTStraipsnyje, skirtame pedagogams, autorė nagrinėja pedagoginės terapijos (psichopedagogikos) teikiamas galimybes. Viena pedagoginės terapijos sričių — pasakų analizavimas ir interpretavimas, „gyvenimiškųjų pamokų“ ieškojimas, savarankiškas pasakų kūrimas. Taip siekiama padėti vaikui suvokti patį save, savo privalumus ir trūkumus nesiekiant valdyti jo pasąmonės. Atliktų tyrimų duomenimis, nuoseklus ir apgalvotas pasakų sekimas ir skaitymas, pasakų analizavimas ir interpretavimas, pasakos prikūrimas ir perkūrimas, pasakų dramatizavimas ir žaidimai pasakomis, kolektyvinis ir individualus pasakos kūrimas ir pan. leidžia spręsti pedagogines situacijas, mokinių bendravimo ir bendradarbiavimo problemas, plėtoti konstruktyvią ugdytinių-ugdytojo tarpusavio sąveiką. Pasakomis galima keisti stokojančių dėmesio, hiperaktyvių, sutrikusio socialumo, sutrikusio charakterio vaikų požiūrį į save, savo santykius su draugais, tėvais, mokytojais, daryti įtaką vidinei vaikų būsenai: skiepyti geresnį savęs vertinimą vaikų, kurie nepakankamai suvokia savo vaidmenį grupėje; padėti pernelyg sureikšminantiems save, siekiantiems dominuoti ir valdyti kitus vaikams objektyviau vertinti save kitų atžvilgiu. Be to, puikių galimybių mokinio vidiniam pasauliui, socialinėms problemoms išsiaiškinti gali suteikti vaiko sukurta pasaka. Mat, kurdamas pasaką, herojaus paveikslu autorius nesąmoningai perteikia asmeninį gyvenimiškąjį patyrimą, kaip vertina supantį pasaulį ir save. Straipsnyje pateikiama vaikų sukurtų pasakų, jų analizės ir interpretacijos pavyzdžių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vaikų kūryba; Pasakos; Interpretacija; Pasakų kūrimas; Žaidimas.

ENThe article examines possibilities provided by educational therapy (psycho-pedagogics). One of the areas of educational therapy is analysis and interpretation of fairytales, search for “life lessons”, and independent construction of fairytales. This way, educators seek to help a child to understand himself, his advantages and shortcomings without attempting to control his unconscious. The results of conducted research indicates that coherent and well-thought narration and reading of fairytales, analysis and interpretation of fairytales, additions to and re-workings of fairytales, fairytale plays and games, collective and individual creation of a fairytale and so on, allow to tackle educational situations, communication and cooperation problems that arise among pupils, leads to development of constructive interaction between educators and pupils. Fairytales can be used to change personal attitudes of children suffering from attention deficit, hyper activeness, disturbed social skills, disturbed character, improve their relations with their friends, parents, teachers, to influence children’s inner states: endow with better self-esteem those children, who inadequately understand their role in a group; to assist those who take themselves too seriously, seek to dominate and control other children, to perceive themselves more objectively in relation to others. Besides, a fairytale constructed by a child can provide excellent opportunities for identifying internal world, social problems of a pupil. For in constructing a fairytale, a child subconsciously chooses to communicate with the image of a protagonist his own experience, assessment of the surrounding world and himself.